(6)Lietuvoje dabartinio Seimo kadencijai einant į pabaigą vyksta vis keistesni dalykai, į kuriuos įsitraukia ir kitos valstybinės institucijos. Tarkim Lietuvos Respublikos prezidentūra ypatingos skubos tvarka bando prastumti energetikos įstatymo pataisas. Jos, pasak projekto kritikų, bus naudingos ne paprastam vartotojui, kaip tai bandoma pateikti, o monopoliniam elektros energijos tiekėjui - ESO.
5 nuotr.
Prezidentūros atstovas Antanas Bubnelis tikino, kad prezidentas siūlo „tobulinti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą".
„Siūloma nustatyti, kad 50 proc. prijungimo sąnaudų (dabar jie dengia 20 proc. - red. past.) padengtų nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų, paliekant išimtį tik pažeidžiamų vartotojų grupei, kurie ir toliau privalėtų padengti 20 proc. prijungimo kainos.
Tik 50 proc. prijungimo sąnaudų turėtų padengti ir prijungiami gaminantys vartotojai, kurie šiuo metu dengia visas išlaidas. Tokie pakeitimai mažintų finansinę naštą ne tik tinklų operatoriams, bet ir visiems likusiems elektros energijos vartotojams, be to, skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą", - teigė jis.
O kodėl skubama teikti pataisas būtent dabar?
Siūlyti pakeitimus buvo nuspręsta kartu su komanda dirbant Lietuvos regionuose, nes „prezidento darbas regionuose, nepaisant karantino, iš esmės nebuvo sustojęs".
„Buvo atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės patiria finansinių sunkumų, priverstos dengti visas išlaidas, susijusias su elektros oro linijų perkėlimu. Dėl to pasidaro sunkiau modernizuoti gatvių apšvietimą ar vykdyti kitus svarbius projektus", - pabrėžė A.Bubnelis.
Deja, paaiškinti, kodėl norima žmonių išlaikomų savivaldybių funkcijas perkelti ant gyventojų pečių, o pataisas rengė ne Energetikos ministerija, bet prezidentūra, jos atstovas nesiteikė.
Artūras Skardžius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, rengęs komiteto išvadą, minėtus planus įvertino gerokai paprasčiau.
„Tiesiai šviesiai - prezidentūra tapo savotišku „Trojos arkliu", kuriuo pasinaudodama ESO siekia Seime prastumti sau naudingą įstatymą. Tai ne užsienio politikos ir ne Astravo elektrinės klausimai. Tai - vienos bendrovės ūkiniai reikalai.
Seimo Teisės departamentas nurodė, kad šiems projektams būtina Vyriausybės išvada. Tačiau Energetikos ministerijos pareigūnai atkirto, kad tai ne Vyriausybės reikalas, taip dar kartą patvirtindami faktą, jog Vyriausybei nevalia kištis į jų „reikalus". Seimas nesulaukė ir prašytos Kaštų-naudos analizės", - piktinosi politikas.
Anot A.Skardžiaus, ESO jau seniai siekia visas elektros oro linijas, reikia to ar ne, sukišti po žeme. Aišku - vartotojų sąskaita. Ir tik Valstybinis reguliuotojas (VERT) elektros tinklų operatoriaus apetitą, saugant vartotojus nuo drastiškai galinčių išaugti kainų, dar kažkaip sutramdo.
„Būtent todėl ESO ir bando savo planams rasti naują finansavimo šaltinį - pabranginti gyventojams prijungimo prie elektros tinklų mokestį nuo 20 proc. iki 50 proc. darbų vertės. Verslui prijungimas ir galios didinimas taip pat brangtų iki 50 proc. darbų vertės.
Vienaip situacija atrodė, kai vartotojui reikėjo susimokėti 20 proc., ir bus visai kitaip, kai reikės mokėti 50 proc., net nežinant, ar kainos nėra dirbtinai išpūstos. Apibendrinant pasiūlymus, galima teigti, kad, tikėtina, naudą iš vartotojų kaštų perskirstymo gaus stambieji nekilnojamojo turto vystytojai, nes jiems per pusę atpigs tinklų iš sklypo iškėlimas. Džiaugtis galės ir didelių saulės elektrinių vystytojai, vadinamieji „nutolusieji gaminantys vartotojai". Jie už prijungimą dengs tik 50 proc. kaštų, vietoj dabartinių 100 proc." - skaičius pateikė Seimo narys.
Svarstymo metu paaiškėjo dar viena šokiruojanti detalė - ESO, nurodydama vartotojams, kiek jie turi susimokėti už prijungimą prie elektros tinklo, nepateikdavo detalios darbų sąmatos, tik pliką paslaugos kainą. Tai suglumino net planuojamas pataisas ginančius prezidento patarėjus.
Vienas svarbiausių pataisų šalininkų „argumentų", pasak politiko, buvo tai, jog panašią kainodarą taiko latviai, tačiau taip ir liko neaišku, kuo tai susiję su Lietuva.
„Koks mums skirtumas, ką taiko latviai? Mes turime tvarkytis taip, kad neužkrautume bereikalingos finansinės naštos savo gyventojams ir verslui. Deja, jeigu savivaldybės ir toliau žais smėlio dėžėse, įrenginės pliažus miesto aikštėse, akivaizdu, joms stigs pinigų gatvių apšvietimui ar elektros linijų iškėlimui", - apibendrino A.Skardžius.
Situciją komentuoja ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas KAVALIAUSKAS:
Siūlomi pakeitimai subalansuoja skirtingus aspektus: apsaugomi socialiai pažeidžiami vartotojai, įgalinamos savivaldybės ir kiti subjektai vykdyti tinklo iškėlimus bei kitas investicijas. Skatinama gaminančių vartotojų plėtra ir naujai besijungiančių prie tinklo subjektų indėlis į naujos infrastruktūros sukūrimą, susiejant būtent su tais subjektais, kurie gauna naudą, dėl tokios infrastruktūros įrengimo.
Tarkim žemės sklypo savininkai/statytojai prašo atvesti elektrą, o ją atvedus, nevartoja. Tuomet ši investicijų dalis iki pakeitimo yra perskirstoma visiems elektros vartotojams. Siūlomas pakeitimas užtikrins teisingesnę kainodarą ir racionalesnius investicinius sprendimus, didės galimybės atlaisvintas lėšas investuoti į tinklo patikimumą ir kokybę.
Prezidentūros inicijuoti teisės aktų pokyčiai, ESO manymu, leis geriau užtikrinti elektros tinklų atnaujinimo, plėtros ir modernizavimo investicijas ir subalansuotai pateisinti visų gyventojų, kaip elektros vartotojų, taip pat savivaldos bei verslo lūkesčius.
Socialinio teisingumo aspektas taip pat bus užtikrintas, nes socialiai jautrioms gyventojų grupėms kainodara nesikeis.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
