Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujintas 2431 daugiabutis, šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

BETA duomenimis, po modernizacijos prie centralizuoto šildymo sistemos prijungtuose daugiabučiuose sutaupoma vidutiniškai 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.

Namai tampa sandarūs - panaudojant apšiltinimo medžiagas užkertama bet kokia galimybė pro sienas skverbtis šalčiui, taip pat būstui naudojamą šilumą atiduoti šildant aplinką.

Tiesa, kad būtų pasiekiamas geriausias rezultatas, daugiabučių namų atnaujinimas turėtų vykti kartu su šilumos ūkio pertvarka - Lietuvoje augant renovuotų daugiabučių skaičiui, savivaldybės ir turėtų derinti pastatų renovacijos apimtis ir geografiją su infrastruktūros modernizavimu.

Be to, daugiabučių atnaujinimas padidina būsto vertę. Ypač kai „nelikvidūs butai“ pakeičia savo statusą - yra nemažai pavyzdžių, kai didelio ploto, dėl didžiulių šildymo sąskaitų nepatrauklūs butai sudomina ir jaunus pirkėjus. Taip pat parduodant butus, renovacija buto vertę gali pakelti 10-20 procentų - tiek brangiau už butą renovuotame name mokėtų du iš penkių.

Labiausiai domisi didmiesčių gyventojai

Šįkart daugiausiai paraiškų gauta iš Vilniaus (34 paraiškos), Kauno (32) ir Klaipėdos (36) miestų. Paraiškų skaičius, gautas iš trijų didžiųjų šalies savivaldybių, sudaro daugiau kaip penktadalį bendro gautų paraiškų skaičiaus.

Tarp mažesnių savivaldybių šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Ukmergės rajono savivaldybė, pateikusi 24 paraiškas, Palangos miesto savivaldybė (22 paraiškos), Šilutės (20), Telšių (18), Jonavos (17), Plungės (17) ir Švenčionių (17) rajonų savivaldybės. Po 13 paraiškų gauta iš Kretingos, Prienų ir Šalčininkų rajono savivaldybių.

„Šio kvietimo rezultatai išryškina keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, jog daugiabučių renovacija išlaiko stabilų pagreitį trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Kitas, ne mažiau svarbus faktas - mažesnių savivaldybių, tokių kaip Palanga, Jonava, Ukmergė, Plungė ir kt., pateiktų paraiškų skaičius sudaro apie 10 proc. visų savivaldybėje esančių energiškai neefektyvių daugiabučių,“ - tvirtina Agentūros direktorius Valius Serbenta.  

Šie skaičiai, pasak V. Serbentos, rodo, jog artimiausiais metais mažesnės šalies savivaldybės bus atnaujinusios didžiąją dalį savo senų daugiabučių namų.

Greičiausiai taikys paraiškų atrankos būdą

Šiuo metu Agentūra pradėjo vykdyti paraiškų vertinimą. Vertinimo metu nustačius, jog pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma viršija kvietime numatytą lėšų sumą (kvietime numatyta - 150 mln. eurų bendroms investicijoms ir 50 mln. eurų valstybės paramai), bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas. Greičiausiai jo ir prireiks, nes, preliminariais duomenimis, bendra investicijų suma siekia apie 210 mln. eurų.

Tuomet bus atsižvelgiama į prioritetinį atrankos kriterijų - ar teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Papildomi kriterijai - aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.

Užs. Nr. 5