respublika.lt

Padangas reikia priduoti kaip butelius į taromatusnuotraukos (3)

2020 gegužės mėn. 22 d. 11:55:14
Vidmantas MISEVIČIUS

Kasmet padangų keitimo sezoną galima pažinti ne tik stebint automobilius, bet ir „grožintis“ miškuose ar pakelėse „pražydusiomis“ padangomis. Kyla klausimas - nejau, nepaisant visų raginimų tausoti mus supančią aplinką ir sudarytų galimybių priduoti atliekas, padangų taršos problemos taip ir nepavyks išspręsti?

×
nuotr. 6 nuotr.
Roko Markovičiaus nuotr.


Išmeta, nes taip pigiau

„Vakaro žinių“ pakalbinti automobilių sferoje dirbantys asmenys išsakė prielaidą, kad žmonės senas padangas palieka pakelėse ar miškuose, nes nenori už jas dar kartą mokėti. Jų teigimu, privatūs asmenys per metus nemokamai į atliekų surinkimo aikšteles gali priduoti tik vieną padangų komplektą. Norint priduoti antrą ar daugiau, už juos jau prašoma sumokėti. Įmonės moka už bet kokį priduodamų padangų kiekį. Tai ir lemia, kad siekdami sumažinti išlaidas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atliekų neveža į specialias aikšteles, o visiškai nemokamai palieka jas kur nors pakeliui.

Juolab kad ir baudos už tokias veikas skiriamos retai, nes tiesiog nepavyksta nustatyti pažeidėjų.

Nemokama, bet... gali būti mokama


Danguolė Butkienė, Padangų importuotojų organizacijos direktorė, priminė, kad padangų platintojai privalo rašytine forma pirkėjui pateikti informaciją, kas yra padangų importuotojas ir kuris tvarkytojas privalo nemokamai priimti atliekas.

„Informacija turi būti suteikiama įsigyjant padangas. Tiek naujas, tiek naudotas. Servisai, technines automobilių priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, nereikalaudami papildomai sumokėti, privalo iš vartotojų padangų atliekas priimti. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius atitinka jo perkamų padangų skaičių. Šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti, naudotojui atiduoti draudžiama“, - sakė pašnekovė.

Taip pat atliekų turėtojas jas gali nemokamai pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą - padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Čia iš vartotojų surinktos atliekos turi būti perduodamos tiems atliekų tvarkytojams, kurie gauna tiesioginį finansavimą iš padangų importuotojo. Būtent jie yra atsakingi už gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą.

Visgi, baigdama pokalbį, direktorė pripažino, kad naudotų padangų atidavimas gali būti apmokestintas.

„Vartotojas privalo žinoti, kad įsigijęs padangas, bet negavęs iš pardavėjo rašytinio patvirtinimo, kad padangų importuotojas skiria finansavimą atliekų sutvarkymui, neturi patvirtinimo, kad jis sumokėjo pardavėjui už atliekų tvarkymo paslaugą. Tokiu atveju, už padangas gali tekti mokėti antrą kartą“, - reziumavo D.Butkienė.

Aplinkos ministerija „Vakaro žinioms“ nurodė iniciavusi studijos atlikimą. Remiantis jos rezultatais ir ekspertų išvadomis žadam sukurti efektyvų padangų atliekų tvarkymą turinčias užtikrinti priemones.

Komentuoja lenktynininkas, buvęs Seimo narys prof. Stasys Brundza:


Jeigu padangas pardavinėtų tik jas montuojantys servisai ar specializuotos parduotuvės, būtų galima suskaičiuoti, kiek padangų parduodama ir kiek jų turėtų grįžti. Dabar, kai jomis prekiauja ne tik žemės ūkio paskirties krautuvės, bet ir maisto prekių parduotuvės, jos laisvai įvežamos iš užsienio, sukontroliuoti srautų neįmanoma. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dėvėtos padangos gali turėti ir plika akimi nematomų defektų, tad prekyba jomis turėtų būti reglamentuojama ypač griežtai.

Padangų gausa lemia, kad daugiau negu vieną automobilį turintys asmenys, užuot atidavę padangas tvarkytojams, tiesiog jas išmeta.

Nors ir dabartinė padėtis nėra be išeities. Pavyzdys - įvedus užstato už tarą sistemą, žmonės tuščius butelius tvarkingai neša į taromatus. Manau, tikslinga tokią sistemą įvesti ir padangoms. Jas, gaudami po eurą ar du, priduotų, jei ne patys savininkai, tai papildomai norintys užsidirbti asmenys. Be to, taip būtų taupomos kasmetiniam padangų surinkimui skiriamos valstybės lėšos. Tikėtina, tuomet ir padangos - puiki antrinė žaliava - ne mėtytųsi miškuose ar dulkėtų sandėliuose keldamos pavojų, o būtų sparčiau panaudojamos.

Tiesa, kalbant apie ekologiją, padangos nėra didžiausia problema. Nors jos ir teršia gamtą, bet yra aiškiai matomos ir nesunkiai surenkamos. Gerokai didesnį pavojų kelia seni tepalai.

Tepalais Lietuvoje irgi prekiaujama visur. Be to, skirtingai nuo padangų, automobilio tepalą ir filtrą galima pasikeisti bet kuriame garaže ar net pievoje.

Kadangi parduodamų tepalų kontrolės nėra, niekas nesusimąsto apie tai, kur keliauja panaudotas tepalas. Manyčiau, neretas atvejis, kai jis tiesiog išpilamas ten pat, kur buvo pakeistas. Vizualiai to nesimato, tačiau taip gamtai daroma gerokai didesnė žala.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate davęs medikui kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar palaikote pilietinius, ekologinius sukilimus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+8 +10 C

 

+10 +12 C

 +16 +18 C

+18 +20 C

 

+21 +22 C

0-1 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1797 PLN - 4.4579
RUB - 88.6075 CHF - 1.0742
GBP - 0.9153 NOK - 10.7238

Nuorodos