Mokiniai valstybinius brandos egzaminus laikys jau vienuoliktoje klasėje

Įsakymu bus patvirtintas Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, numatantis, kad dalį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzamino būsimiems vienuoliktokams teks laikyti jau kitąmet. 11-oje klasėje laikomo egzamino rezultatas sudarys 40 proc. viso egzamino rezultato.

„Mokinys ir buvęs mokinys brandos atestatui gauti privalės išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros (A) arba lietuvių kalbos ir literatūros (B) valstybinį brandos egzaminą (nuo 2013 m. iki 2024 m. išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, iki 2012 m. išlaikyti lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės) brandos egzaminai yra įskaitomi) ir dar vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą, išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto valstybinio brandos egzamino šio Aprašo nustatyta tvarka yra atleistas.

Kandidatas einamaisiais metais, be lietuvių kalbos ir literatūros (A) arba lietuvių kalbos ir literatūros (B) brandos egzamino, galės laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus. Kandidatas galės atlikti brandos darbą, kuris nėra prilyginamas brandos egzaminui.

Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros (A) arba lietuvių kalbos ir literatūros (B) ir matematikos (A) arba matematikos (B) tarpinį patikrinimą ir brandos egzaminą laikys pagal tai, kurio bendrojo ar išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos vidurinio ugdymo bendrąją programą mokosi", - dėstoma aprašo projekte.

Švietimo bendruomenę labiausiai neramina, kad nuo rugsėjo 1, 3, 5, 7, 8 ir 11 klasėse turėtų startuoti atnaujintos bendrojo ugdymo visų dalykų programos, po metų jos bus diegiamos likusioms klasėms. Ypač tai aktualu būsimiems vienuoliktokams, kurių, kaip minėt,a pavasarį jau laukia dalis egzaminų, o, pasak pedagogų, nei vadovėlių, nei mokymo priemonių, nei pamokų planų ar konkrečių patikrinimų pavyzdžių pagal naująsias programas dar net nėra.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius sako, kad ne visų mokomųjų dalykų pedagogai bei moksleiviai susidurs su minėtomis problemomis.

„Pavyzdžiui, istorijos naujoji programa turiniu iš esmės nesiskirs nuo dabartinės, tik pasikeitė terminologija ir pan. Todėl iš esmės turint vaizduotę, dirbant kūrybiškai galima pritaikyti ir esamus vadovėlius. O didelė problema bus su tais dalykais, kurių programų turinys smarkiai pasikeitė. Tiesa, girdėjau kelis ministro interviu, kad vadovėlis - ne pagrindinė mokymo priemonė", - trumpai situaciją pakomentavo A.Jurgelevičius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas nevyniodamas žodžių į vatą tvirtino, kad daromas eksperimentas su būsimaisiais vienuoliktokais: jau metų pabaigoje jie laikys dalį egzaminų, nulemsiančių jų ateitį, o tam visiškai nepasiruošta.

„Aišku, ministerija aiškina, kad visa medžiaga bus pateikta, nors mokytojai apie ją dar nieko nežino. Tik rugsėjį matysime visą vaizdą. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad su naujovėmis tikrai paskubėta, reikėjo pereinamojo laikotarpio - bent jau metams atidėti. Bet niekas tokių argumentų neklausė, viskas prastumta buldozeriu. Ministerija aiškina, kad moksleiviams bus mažiau streso, nes egzaminai bus padalinti dalimis - dalį išlaikys vienuoliktoje klasėje, todėl mažiau streso bus dvyliktoje.

Tačiau sunku vienareikšmiškai įvertinti. Išskaidžius dalimis lyg ir stresas išsiskaido, nes per antrą egzamino dalį reikės atsiskaityti jau iš mažiau informacijos, tačiau stresas tuo pačiu ir padvigubėja, nes egzaminų kiekis išauga.

Mano nuomone, švietime naujovių kasmet būna per daug. Paprastas pavyzdys - sprendimas nebeišduoti popierinių atestatų mokslą baigusiems abiturientams. Dėl to kai kurios mokyklos netgi sulaužė tradicijas ir šiemet neberengė išleistuvių, nes kaip ir prasmės nebeliko. Ir tokių naujienų, kurios švietimo bendruomenėje griauna santykius, būna kasmet", - reziumavo A.Navickas.