P. Gražulis: Valdžia naudojasi žmonių baime

- Sovietiniais laikais buvote įkalintas už savo įsitikinimus. Šiandien situacija Lietuvoje kartojasi?

- Liūdna, bet tenka konstatuoti, kad taip. Lygindamas sovietinę epochą ir pastarojo meto Lietuvą, pastebiu vis daugiau panašumų. Tuomet irgi sistemai netinkami žmonės buvo uždaromi į psichiatrijos ligonines arba, kaip Nijolės Sadūnaitės atveju, bauginami jomis.

Kalbant apie mokytoją Astrą, buvau jos organizuotame praėjusių metų rugpjūčio 10 dienos mitinge ir mačiau, kaip ji ne tik ramino susirinkusius, bet ir ragino apie pastebėtas provokacijas informuoti pareigūnus. O provokatoriams pasisekė, tikėtina, todėl, kad jie buvo gavę nurodymus tiesiai iš TS-LKD partijos vadų ir turėjo rimtą užnugarį. Lygiai taip pat buvo elgiamasi ir sovietmečiu, kai buvo norima neleisti žmonėms susirinkti arba siekta apjuodinti kokį nors renginį.

Beje, panašumų daugėja ne tik pažeidinėjant žmonių teises. Tas pats vyksta ir su žiniasklaida. Ji spaudžiama skelbti vienintelę tiesą, o jeigu kuris leidinys nusprendžia pateikti kitokią ar įvairiapusę nuomonę, tuoj sulaukia sankcijų.

Kodėl taip vyksta? Pažiūrėkime, kas sėdi dabartiniame Seime. Vyresni Seimo nariai buvo komunistais arba komjaunuoliais. TS-LKD patriarchas, senasis Landsbergis savo metu irgi tarnavo sovietinei sistemai, tad puikiai išmano jos veiklos metodus. Nors skelbiama, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, bet tos demokratijos lieka vis mažiau. Tikrai demokratinėje šalyje žmogus gali laisvai išsakyti savo nuomonę, gali rinktis į mitingus, o pas mus viena pagrindinių aktyvisčių buvo įkišta į psichiatrinę. Akivaizdu, kad tai yra susidorojimas su kitaminčiais, tad tokių atvejų gali tik daugėti.

Juolab kad ir man iškelta byla už tai, jog homoseksualą pavadinau homoseksualu. Keista. Sovietiniais laikais komunistą galėjo vadinti komunistu, o dabar už tiesos įvardinimą keliamos bylos. Šiandien taip kalbėti pavojinga, bet paskutiniais Sovietų Sąjungos metais žmonės galėjo laisviau reikšti savo mintis negu dabar, kai valdžioje yra „krikščionys demokratai".

- Nebijote, kad dėl tokių kalbų gali tekti keliauti pas Algirdą Paleckį arba Antaną Kandrotą?

- Tą jau bandoma padaryti. Net neabejoju, kad teismas mane pripažins kaltu. Prokuroras pareikalavo neleisti man trejus metus dalyvauti politikoje. Visgi manau, kad teisme gausiu tik baudą. Paskyrus ją, Seimas galės pradėti „žaisti" demokratiją ir skirti man apkaltą.

O minėtų asmenų pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad demokratija šalyje naikinama. Būtų A.Kandrotas, kaip koks Eligijus Masiulis, sistemos žmogus, gal net byla nebūtų iškelta. Arba viskas apsiribotų simboline bauda.

Taip pat labai abejoju, ar kokios nors slaptos informacijos galėjo turėti A.Paleckis. Manau, jis valdantiesiems užkliuvo todėl, kad įkūrė savo partiją ir jie tame įžvelgė grėsmę. Pastebėjau, kad jeigu bandai teigiamai atsiliepti apie A.Paleckį, tuoj sulauki kaltinimų, esą dirbi Kremliui. Bet aš ir iš Seimo tribūnos pasakiau, kad daugiausia, ką jis galėjo padaryti, tai suskaičiuoti į kokį mitingą atėjusius žmones ar jų automobilius ir perduoti tokią „slaptą" informaciją. Saugumas tikrai tokių neverbuos, o ieškos turinčių rimtos informacijos ar galinčių priimti sprendimus. Tarkim, man vis daugiau klausimų kelia dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas, tačiau abejoju, ar kas nors rimčiau juo domėsis.

- Nes valdantieji turi kitos veiklos?

- Taip. Viena jų, nesirenkant metodų ir priemonių, darytis sau politinę reklamą. Todėl jie mojuoja Ukrainos vėliavomis, puošiasi ukrainiečių tautiniais drabužiais ar lekia į Kijevą pasifotografuoti. Tuo pat metu nuo karo pabėgę ukrainiečiai paliekami likimo valiai. Aš pats esu priglaudęs septynias ukrainietes, kurių vyriausiajai - 76 metai. Joms sunku čia išgyventi, tačiau esantiems valdžioje tas nerūpi. Kartais valdžia dar numeta kokį maisto davinį, tačiau faktiškai jomis rūpinamės mes su bendraminčiais. Ir man labai keista, kai vos metukų vaiką auginanti mama verčiama eiti dirbti, o „rūpintojėliai" toliau laksto po pasaulį.

- Kur pažvelgsi, situacija nėra palanki. Ar įmanoma kažką pakeisti?

- Manau, kad jau nueita per toli. Be rimto sukrėtimo, tarkim, ES subyrėjimo ar kokio kito kataklizmo, situacija nesikeis. Kaip ir sovietmečiu, kažkas priprato prie esamos padėties, kažkas tapo abejingas ir nieko nebesitiki. Taip pat visus labai veikia baimė. Sovietiniais laikais žmonės, reikalaudami sugrąžinti politinius kalinius ar ištremtus kunigus, drąsiai rinkdavo parašus ir taip kovojo su valdžia. Dabar jie bijo net pasirašyti po peticijomis, būtų ji už mokytojos Astros išlaisvinimą ar prieš valdančiųjų planuojamą visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą. Dirbantys viešajame sektoriuje bijo netekti darbo, pensininkai galvoja, kaip ramiai nugyventi likusį gyvenimą. Konkretus pavyzdys - pas mane, kaip partijos pirmininką, atėjo žmogus ir pasakė norintis prisidėti prie partijos veiklos. Kai pasiūliau stoti į partiją, atsakė, kad negali, nes dirba savivaldybėje ir už tai tikrai lėktų iš darbo.

Nieko šviesaus nematau ir politiniame fronte. TS-LKD, Laisvės partija ir socialdemokratai faktiškai propaguoja tas pačias vertybes. Naujadaras „Vardan Lietuvos" realiai susikūrė vardan naudos. Lieka tik „valstiečiai" ir keli žmonėms besistengiantys dirbti politikai, bet abejoju, kad jie per artimiausius rinkimus gautų daugumą.

Šia situacija naudojasi valdantieji, kuriems žmonių ar oponentų išsakoma kritika tik sukelia juoką. Šuo loja, o jų karavanas sėkmingai eina toliau ir bent kol kas nėra jokių požymių, kad jis sustotų.