respublika.lt

Organų donorais tapsime automatiškai?

(4)
2022 rugsėjo 12 08:30:00
Olava STRIKULIENĖ

Vis dažniau girdime apie asmenis, kuriuos nuo mirties išgelbėjo laiku atvežtas mirusio donoro organas. Tačiau piliečiai, nors ir džiaugiasi, jog transplantacijos pasiseka, vis dar vangiai ryžtasi patys tapti organų donorais. Gal mūsų ryžtą tapti organų donorais, pavyks suaktyvinti politikams?

×
nuotr. 1 nuotr.
Transplantacijos šiuo metu Lietuvoje laukia 627 ligoniai. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Seime birželio gale užregistruotos dvi Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisos, kurių tikslas - dar labiau paskatinti organų donorystę ir taip kuo daugiau žmonių sugrąžinti gyvenimo viltį. Viena pataisa, kurią pasiūlė 47 politikai, priklausantys penkioms frakcijoms, yra radikalesnė. Siūloma visus piliečius automatiškai laikyti organų donorais, jei tie piliečiai nebus parašę pareiškimų, kad aukoti savo organų nesutinka.

Kita pataisa, Astos Kubilienės ir Agnės Širinskienės užregistruota keliomis dienomis vėliau, jau apeliuoja į piliečių gerą valią ir lengvesnį Donoro kortelės gavimą. Seimo narės siūlo, kad piliečiams būtų rekomenduojama tapti organų donorais, kai jie ateina atsiimti ar pakeisti asmens dokumentų, vairuotojų pažymėjimų. Gal tikrai? Galbūt tai paveiktų net kaip prevencija didelio greičio ar stikliuko mėgėjams? Suprask - esi perspektyvus kandidatas į lavonus? Be to, šiuo metu už organų donorystę agituojama tik gydymo įstaigose ir vaistinėse. Užimti medikai, vaistininkai ne visada spėja ir apie donorystę kalbėti.

Kvepia sovietmečiu

Seimo narė A.Širinskienė paaiškino savo pasiūlytos pataisos prasmę:

„Donoro kortelė Lietuvoje yra, bet žmonėms ji sunkiai prieinama. Būtų paprasčiau išplėsti vietas, kur būtų galima gauti Donoro kortelę. Taip daroma didelėje dalyje Europos. Vairuotojų teisės keičiamos kas 10 metų, pasas - irgi, todėl būtų galima asmeniui vis priminti apie donorystę.

O Seimo kolegų pasiūlytas projektas kvepia sovietmečiu. Artėjama prie organų paėmimo be žmogaus sutikimo. Medicinoje yra labai aiškiai, raštiškai išreikštas žmogaus sutikimas jam atlikti gydymo procedūras. Išimtis - kai žmogus pats išsikviečia greitąją - jei skambina, kviečia medikus, būtų keista prašyti raštiško sutikimo suteikti medicininę pagalbą.

Yra dar vienas dalykas. Žmogui mirus, medikai dar turi 6 valandų periodą, per kurį turi ieškoti mirusiojo artimųjų. O kiek bus motyvacijos ieškoti artimųjų 6 valandas, jei medikai žinos, kad tokį sutikimą jau įstatymiškai turi? Motyvacijos neliks! Turėsime daug atvejų, kai artimieji į ligoninę atvyks, o jų artimojo organai jau paimti.

Žmonės ir taip nepatiklūs. Viskas apaugs gandais, žmonės mažiau pasitikės medikais. Kai Čilė buvo įteisinusi Numanomo sutikimo organų donorystei (NSOD) modelį, žmonės puolė pildyti nesutikimo donorystei pareiškimus. Čilė savo laiku labai pakenkė organų donorystei. O Ispanija įvedė ne tik NSOD modelį, bet ir suformavo visą organų paieškos logistiką, bendravo su galimų donorų artimaisiais. Todėl NSOD Ispanijoje buvo efektyvesnis, bet efektą lėmė koordinavimas.

Lietuvoje organų donorų kiekis, tenkantis milijonui gyventojų, nėra blogas, siekia visos Europos lygį. Todėl niekas netrukdo investuoti į Donoro kortelę, užuot ėjus labai rizikingu keliu. Sovietmečio keliu, kai žmogaus kūnas priklausė valstybei ir valstybė ką norėjo su tuo kūnu, tą ir darė."

Aktyviausi donorai - jauni vilniečiai

Nacionalinio transplantacijos biuro vyriausioji specialistė Laura Bilinskaitė patikino, kad nepaisant kokią Seimas priimtų transplantacijos įstatymą pataisą, vis vien, kaip ir dabar, taip ir ateityje galutinis žodis priklausytų mirusiojo artimiesiems. Tačiau, anot L.Bilinskaitės, vienokios ar kitokios įstatymo pataisos vis vien būtų palankesnės organų donorystei:

„Už organų donorystę pasisako daug žmonių, tačiau Donoro kortelių išduota tik 41 tūkst. asmenų. Jei Seimas priimtų įstatymo pataisą, nepritariantys pasirašytų, kad nesutinka organų donorystei, o kiti asmenys būtų traktuojami kaip pritariantys. Tačiau vis vien galiausiai nuspręstų artimieji."

O kokie gyventojai labiausiai ryžtųsi padovanoti savo organus, kad po mirties išgelbėtų kitų žmonių gyvybes? Anot L.Bilinskaitės, dominuoja jauni, iki 30 metų amžiaus žmonės. Jų dauguma - vilniečiai. Statistikos, koks donorų išsilavinimas, profesija ir t.t. - nėra. Fiksuojama tik pavardė, vardas, amžius ir gyvenamoji vieta.

Ar žmonės vis palankiau žiūri į organų donorystę? L.Bilinskaitė atsakė, jog požiūris vis teigiamesnis: „Gydytojai yra pasakoję, kad mirusio artimieji jau pirmieji pasiklausia, ar galėtų paaukoti artimojo organus."

Komentuoja kunigas, gydytojas Andrius NARBEKOVAS:


Visi šie niuansai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalti. Buvęs Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas ir dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, kad reikia keisti dabartinį organų donorystės modelį. Dabar žmogus turi Donoro kortelę, o jei neturi, už jį sutikimą duoda jo artimieji. Ši sistema Lietuvoje visai neblogai veikia, bet kai kuriose kitose šalyse veikia taip vadinamas Numanomo sutikimo modelis, kurį priėmus jau nereikia Donoro kortelės, bet žmogus, jei nenori duoti savo organų, turi parašyti pareiškimą, kad nesutinka. Jei nespės parašyti pareiškimo ar nebus apie tai girdėjęs, tačiau širdyje nenorės būti donoru, vis vien organai iš jo gali būti paimti.

Numanomo sutikimo modelis turi du variantus - švelnųjį ir kietąjį. Remiantis švelniuoju variantu, jei žmogus nebus išreiškęs valios, kad nenori duoti savo organų, tai sutikimą donorystei gali duoti to žmogaus artimieji. Tai kam tada keisti dabartinį galiojantį modelį? Mano supratimu, todėl, kad jei bus priimtas švelnusis modelis, lieka tik vienas žingsnis iki kietojo, kai artimųjų leidimo jau niekas neklaus. Organai bus paimami neatsiklausius artimųjų, nebus tokio reikalo.

Mes Sveikatos apsaugos ministerija pasikliauti absoliučiai negalime. Sako, kad bus švelnusis modelis, bet aš tuo niekaip negaliu patikėti, nes donorystėje atsirastų labai daug skandalų. Donorystėje ir vienas skandalas gali sugriauti viską.

Bažnyčia niekada nepasisakys už Numanomo sutikimo modelį, nes donorystė yra dovanojimas. Tai sąmoninga žmogaus dovana kitam žmogui. Negali būti utilitaristinis sprendimas - jei žmogus numirė, tai imam jo organus be sutikimo. Tai būtų donorystės pabaiga.

Organai gali būti paimami trimis būdais: 1. Paties žmogaus donorystė. 2.Kai paima organą artimųjų sutikimu. 3. Prekyba organais. Mus dabar veda prie antrojo varianto, o iki trečiojo varianto irgi jau netoli. Juolab kai nepasitikėjimas medicina yra nepamatuotai didelis.

Donorystė yra neprivaloma. Tai darome tik iš artimo meilės. O dabar bandoma padaryti, kad jei nenorite organų dovanoti, mes vis vien iš jūsų paimsime. Čia yra požiūris į žmogų visiškai netinkamas.

Donorystė skaičiais

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, Lietuvoje organų Donorų kortelę turi 41 104 asmenys - 13 382 vyrai ir 27 722 moterys. 95 proc. šių donorų po mirties sutinka dovanoti viską.

Transplantacijos šiuo metu Lietuvoje laukia 627 ligoniai. Tarp jų -36 vaikai. 61 asmeniui būtina kuo greičiau persodinti širdį. 108 žmonės laukia tinkamų kepenų.

Laimei, Lietuvoje vis mažiau prieštaraujama organų donorystei. Pikas buvo 2012-2014 metais. Tada su artimo žmogaus donoryste nesutiko 40-45 proc. jo giminaičių, o šiemet - tik 25,49 proc.

Kai nesusiduri akistatoje su mirtimi, sunkiai įsivaizduoji, kokia kilni yra donorystė. Vien šiemet lietuviai gavo dvejus inkstus ir vienerias kepenis iš Latvijos. Pernai iš Latvijos į Lietuvą buvo atgabenta viena širdis, dvejos kepenys ir dveji inkstai.

Lietuvoje naujame kūne jau plaka širdis, atskraidinta iš Prancūzijos ir širdis iš Latvijos. O lietuvio širdis nuo pernai plaka Šveicarijoje. Mūsiškių širdys plaka ir Vokietijoje. Be to, lietuviai tampa donorais ir lietuviams. Šiemet iki liepos 31 dienos buvo suskaičiuoti 28 efektyvūs donorai. Tai reiškia, jog tiek mirusiųjų dovanojo nepažįstamiems ligoniams gyvybes.

Neseniai Vilniuje buvo registruotas garbaus amžiaus efektyvus organų donoras. 85-erių donoras nuo šiol yra vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje.

Donoro artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nutarė įprasminti mylimo žmogaus netektį ištariant „taip" organų donorystei. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių donoro inkstai. Transplantacijos buvo atliktos VUL Santaros klinikose.

Kai kurie žmonės gali manyti, kad žmogus gali būti per senas tapti organų donoru, tačiau tai - mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo sveikatos būklės.

Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo smegenų mirties. Vyriausias organų donoras Lietuvoje iki šiol buvo 84 metų. Europoje yra registruotų net 95 metų organų donorų.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
24
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASLAUGA: Kėdainių rajono taryba pritarė siūlymui nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijos sulaukusius asmenis ir neįgalius keleivius vežioti nemokamai.
  • MOKYKLA: Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
  • APSKUNDĖ: Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ir jo advokatas Rolandas Tilindis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė nuosprendį.
  • DUOMENIS: Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.
  • PAJAMOS: Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
  • BAUDA: Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, pranešė prokuratūra.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+3 +10 C

 

+7 +13 C

+9 +15 C

+8 +14 C

 

+10 +12 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s