Opozicija nevienareikšmiškai vertina idėją sumažinti sveikatos reikalavimus šauktiniams: kalbėti turėtų ne politikai, o medikai

Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio teigimu, sveikatos reikalavimų švelninimas yra trečiaeilis klausimas, todėl vertėtų spręsti, pasak jo, svarbesnes užduotis – susitvarkyti infrastruktūrą, finansavimą bei kitus prioritetus. Siūlymui švelninti reikalavimus nepritaria ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak parlamentaro, jei Lietuvoje siekiama turėti profesionalius karius, jie privalo atitikti visus fizinius reikalavimus. Kita vertus, socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė laikosi priešingos nuomonės ir tokiai iniciatyvai yra linkusi pritarti.

L. Kasčiūnas: matyčiau erdvę rimtoms diskusijoms mažinti sveikatos reikalavimus

Kone prieš dvi savaites KAM paskelbė šių metų šauktinių sąrašą. A. Anušauskas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog tarnybą turės atlikti apie 3,8 tūkst. jaunuolių, šauktinių sąrašuose sugeneruota per 32 tūkst. pavardžių, kadangi dėl įvairių aplinkybių ne visi jaunuoliai gali atlikti privalomą karo tarnybą. Viena iš jų – sveikatos sutrikimai.

Ir nors ministras tikino gavęs ne vieną prašymą pakeisti įstatyme numatytus prievolininkams taikomus sveikatos reikalavimus, jis teigė negalįs to padaryti. Savo ruožtu NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pabrėžia, kad naujam šaukimo modeliui pasiekus komitetą, klausimas dėl sveikatos reikalavimų švelninimo būtinai bus keliamas.

„Kai ateis visas šaukimo modelis į komitetą neišvengiamai, kur mes ir apsispręsime, kaip judėsime toliau su šaukimo modeliu, net neabejoju, kad kils klausimas dėl to, ar mūsų sveikatos patikros kriterijai yra tikrai tokie, kokie turi būti, ar juos būtų galima padaryti truputėlį lankstesnius“, – teigė politikas.

Pasak jo, lankstesni kriterijai sudarytų galimybes žmones profiliuoti ir tokiu būdu pritraukti daugiau norinčių tarnauti.

„Kartais reikia logistų, inžinierių, kitų kariuomenės funkcijas remiančių jaunuolių, kur nereikia tokių aukštų kriterijų. Tai galbūt būtų galima paprasčiau ir lanksčiau įvertinti, būtų galima prisitraukti ir daugiau norinčių žmonių tarnauti Lietuvai. Tai tą diskusiją aš pažadu, tik reikia išanalizuoti kitų šalių sveikatos patikros kriterijų taikymą“, – aiškino parlamentaras.

„Aš matyčiau erdvę rimtoms diskusijoms dėl kartelės mažinimo“, – pridūrė jis.

Opozicija iniciatyva abejoja: tai nėra pirmos būtinybės klausimas

Nors valdančiųjų gretose atsiranda siūlymų keisti esamus sveikatos reikalavimus, opozicija iniciatyvoje įžvelgia rizikos. „Darbietis“ A. Mazuronis svarsto, kad šiuo metu yra svarbesnių klausimų, kuriems turėtų būti skiriamas aiškus prioritetas.

„Koks tikslas sumažinti kriterijus? Jei siekiant didinti šauktinių skaičių, tai visų pirma reikia susitvarkyti su infrastruktūra, su finansavimu, su kitais prioritetais, o tik tada eiti link šauktinių didinimo. Aš, tarkim, kategoriškai nepritariu šešių mėnesių trumpinimui, kad padidintų kiekį, nes kokybė nukentėtų. Tai tik išsprendus kitus klausimus galima eiti ir žiūrėti, jei jau trūksta šauktinių, tai tik tada keisti galiojančią tvarką, kriterijus ar mažinti kažkaip sveikatos reikalavimus“, – Eltai teigė A. Mazuronis.

„Bet dabar aš nematau būtinybės tai daryti ir tai nėra pirmo būtinumo klausimu. Dabar yra daug svarbesnių užduočių, su kuo reikia susitvarkyti ir dėl ko apsispręsti, o nekelti politinės diskusijos „feisbukuose“, – pridūrė jis.  

Jam antrina ir S. Skvernelis, kurio teigimu, šį klausimą apskritai turėtų kelti ne politikai, tačiau medikų bendruomenė.  

„Jei norime turėti profesionalius karius, tai jie turi (turėti – ELTA) ir fizines galimybes tas pareigas atlikti. Tai tikrai nė vienas politikas nėra specialistas ir negali pasakyti, pavyzdžiui, koks regėjimas turi būti ar dar kas. Tam yra medikai, kurie nusprendžia, ar su vienokiu, ar kitokiu sveikatos sutrikimu jie gali atlikti tas funkcijas, kurias privalo atlikti karys“, – svarstė S. Skvernelis.

„Tai nėra toks paprastas dalykas, sveikatos patikrinimas turi būti atsakingas, nes mes matome, kas pasidaro, kai į tai žiūrima pro pirštus. Pažiūrėkime vidaus reikalų sistemą, kai žmonės laikydami fizinio normatyvus miršta. Tai kalbant apie kariuomene, kur krūviai tikrai pakankamai dideli, turi būti daroma atsakingai“, – pažymėjo Seimo narys.

Tuo tarpu socialdemokratų partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė laikosi kiek kitos pozicijos. Pasak jos, arba reikėtų susirūpinti jaunuolių sveikata, arba persvarstyti sveikatos kriterijus.

„Jei kas antras jaunas vyras turi kažkokių sveikatos problemų, dėl ko jis negali atlikti karinės tarnybos, tai, klausykit, mes turime labai rimtai susirūpinti, kas yra ne taip, ko nepadaroma nuo jaunų, mažų dienų dėl jaunimo sveikatos... Arba tie kriterijai yra keisti. Tai viską linkėčiau įvertinti daug giliau“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė europarlamentarė.

Primename, kad kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiama nuo 3000 iki 4000 karo prievolininkų. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų privalomąją pradinę karo tarnybą gali atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

Į karo prievolininkų sąrašą patenka visi konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai – net ir tie, kurie dar anksčiau pateikė prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tačiau pastarieji turės galimybę pasirinkti tarnybos laiką ir vietą, pretenduoti į didesnes kaupiamąsias išmokas.

Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į sąrašą netraukiami, tačiau norintieji atlikti tarnybą turi teisę stabdyti studijas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba studijuoti ir per tris metus baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Nepatekusieji į karo prievolininkų sąrašą dėl studijų ir per jas neatlikę karo tarnybos jaunuoliai gali būti šaukiami dar vienerius metus po studijų baigimo iki 26 m. amžiaus.