Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, sveikindamas pedagogus, atvykusius į Klaipėdoje vykusį forumą, pareiškė, kad XXI amžiuje švietimas iš principo turi būti kitoks. Žinių kiekis tapo milžiniškas, didžiulė technologijų plėtra. Todėl praėjo laikai, kai kelios žmonių kartos mokėsi iš tų pačių programų. Dabar viskas taip greitai keičiasi, kad žinios pasensta greičiau, nei studentas baigia studijas. Anot A.Žukausko, dabartinis švietimas turi remtis į tris kolonas. Pirma, turėti žmonių, kurie turi bazinį raštingumą - kalbinį, matematinį, IT, gamtamokslinį, finansinį ir kultūrinį-socialinį raštingumą. Antroji kolona - kompetencija. Tai kūrybingumas, kritinis mąstymas, gebėjimas bendradarbiauti ir komunikuoti. Trečioji kolona - žmogaus charakterio bruožai. Pirmiausia smalsumas, iniciatyvumas, lyderystė, atkaklumas, socialinis-pilietinis ugdymas.

A.Žukauskas sakė, jog, anot Elono Musko įkurtos mokyklos direktoriaus, šiuolaikinėje mokykloje nereikia mokinių, kurie, uždavus klausimą, sugeba išsirinkti vieną teisingą atsakymą iš penkių jam pateiktų atsakymo variantų. XXI a. reikia mokinio, kuris, jam pateikus penkis problemos sprendimo būdus, kurie neteisingi ar ne visai teisingi, sugalvotų ir pateiktų šeštą problemos sprendimo būdą. Ir įtikintų, kad jo sprendimo būdas geriausias.

Neabejoju, kad pedagogai visa tai mielai išklausė, o mintyse pagalvojo, kad ne visi vaikai - genijai. Kiek laiko užimtų pamoka, kurioje 30 vaikų individualiai ieško šeštojo sprendimo būdo. Pyksta, kelia triukšmą, neranda. O tuo metu direktorius pyksta, kodėl per pamoką triukšmas. Fizikė tegul ne būdų ieško, o Niutono dėsnį vaikams išaiškina.

Meilės miesto mokykla

Kitokį XXI a. mokyklos variantą propaguoja kaunietė, dviejų vaikų - 20-metės dukters ir 3 metų sūnelio motina Eglė Navakauskaitė. Žemės ūkio ekonomistė, socialinė pedagogė, veidotyrininkė, turinti 16 metų darbo patirtį dirbti su šeimomis, Trakų rajone nusipirko 11 ha sklypą. Jis buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes viduryje auga senas širdies formos pušynas, iš kur ir kilo pavadinimas - Meilės miestas. Šiuo metu susitelkusių šeimų, rėmėjų ir savanorių dėka statoma Meilės miesto mokykla bei Meilės miesto miško lopšelis-darželis. Mokyklai pasirinkti itin originalūs sferiniai, kupolo formos trys statiniai: klasė, virtuvė-valgomasis ir poilsio erdvė. Šiai dienai surinkti du kupolai. Laukia dar ir trečiasis.

Apie mokyklos kūrimo pradžią pasakoja E.Navakauskaitė:

„Meilės miesto kūrimosi pradžia - 2020-ųjų balandis. Pirmosios talkos metu buvo suformuota ugniavietė, nuo kurios ir prasidėjo projektas. Nuo to laiko įvyko daugiau kaip du šimtai talkų tvarkant teritoriją, talkose savanoriškai apsilankė apie du tūkstančiai žmonių, tad nuveikta labai daug. Atsiradus Meilės miesto mokyklos poreikiui, pirmiausiai nuvykau į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Ten pasidalinau informacija apie būsimą švietimo struktūrą, kuri kursis kaip pirmasis pilotinis bendruomeninio ugdymo projektas. Ši švietimo sistema, kai uždaromos kaimo mokyklos, o mažuose miesteliuose stokojama kvalifikuotų pedagogų, taps gaiviu oro gurkšniu daugeliui šeimų. Meilės miesto mokykla - tai ateities ugdymas, kuris pirmuosius žingsnius žengia jau dabar.

Šis projektas skirtas burti Lietuvos bendruomenę, kuri telkiasi ir vienijasi bendram tikslui. Šiuo atveju bendras tikslas tapo bendruomeninio ugdymo, kaip naujos ugdymosi formos, įteisinimas ir praktinis įgalinimas Lietuvoje. Su moksleivių tėvais bus pasirašomos sutartys. Vaikai bus mokomi tų pačių bendrojo lavinimo dalykų kaip ir kitose mokyklose, tik pozityviomis ugdymosi formomis. Labai svarbu, kad tai taptų ne socialiniu verslu, bet visoms šeimoms prieinama nemokama švietimo paslauga. Ypač svarbia toms šeimoms, kurios turi mažesnes finansines pajamas, tačiau jų vaikai yra gabūs. Ar girdėjote apie Amonašvilį? (Akademikas, psichologas Šalva Amonašvilis, humanistinės pedagogikos kūrėjas - red. past.) Jis Gruzijoje sukūrė visą vaikų individualaus humanistinio ugdymo miestelį."

Kaip matome, XXI a. lietuvio ugdymui gali pasitarnauti ir XX a. viduryje sukurta Š.Amonašvilio humanistinė pedagogika, ir Elono Musko įsteigtos mokyklos. Bet iš Meilės miesto vis vien tenka grįžti į ne tokius meilius šalies miestus ir į tradicines ugdymo įstaigas.

Pedagogų džiaugsmai ir baimės

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas nusijuokė, kad prieš naujuosius mokslo metus pedagogų baimės išlieka tos pačios:

„Baimė - kaip čia dabar dirbsime. Ar kontaktiniu, ar nekontaktiniu būdu. Ministerija siūlo dirbti tik kontaktiniu būdu, bet sergamumas „kovidu" vėl auga, vėl didėja nerimas. Iš esmės tokios dabar aktualijos. Atlyginimų klausimą net nustūmė į antrą planą. Vyriausybei tai labai dėkinga situacija. Taip ir pamirš pažadus didinti pedagogams algas, stums jų didinimą į ateitį. O visoje Lietuvoje trūksta maždaug 500 mokytojų, daugiausia - didžiausiuose miestuose. Provincijoje mažėja mokinių skaičius, mokyklų tinklas dėl to susitraukia, uždarytų mokyklų pedagogai pereina į kitas mokyklas ir taip kompensuojamas mokytojų trūkumas. Kaimo mokyklos beveik išnyko, jos liks apgyvendinti pabėgėliams. O mokyklose labai trūksta jaunų pedagogų. Mūsų pedagogai - vieni seniausių Europoje. Kad ir kiek valdžia kalba, kad pedagogo profesija yra prestižinė, ji nepatraukli jauniems. Algos mažos, krūvis didžiulis, atsakomybė didelė. Jaunimas ieško lengvesnio darbo su patrauklesniu atlyginimu."

Kauno rajono Vilkijos gimnazijos direktorius, matematikas Antanas Švedas, paklaustas, kokiomis nuotaikomis sutinka naujuosius mokslo metus, pajuokavo, kad gyvens toliau su koronavirusu ir tiek.

„Aišku, visą laiką būna kažkas naujo. Mokinių mažėja. Šiemet nubyrėjo pusė klasės, apie 15 vaikų. Vilkijos apylinkės gražios, miestas tvarkingas, deja, čia gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių. Nėra darbo vietų. Būtų darbo - būtų ir jaunų šeimų su vaikais. Pas mus mokykloje dar 400 vaikų turime. Tik bėda, kad mažėjame. Dvyliktokų šiemet turėsime 37. Vyresnės klasės dar didesnės, o su pradinukais jau blogai. Užtat mokytojų kolektyvas yra pastovus", - direktorius džiaugiasi, kad net 15 mokytojų yra baigę šią mokyklą.

Kas dar nauja šiemet? Pasak mokyklos vadovo, šiais mokslo metais pirmos klasės gimnazistams pridedama viena papildoma matematikos pamoka per savaitę, nes ta klasė būdavo nuskriausta. O matematika reikalinga stojant į daugelį aukštųjų mokyklų. „Mūsų mokiniams įstoti į aukštąsias mokyklas sekasi. Kur apsisprendė įstoti pirmuoju atveju, taip ir liko. Tik būsimų pedagogų nėra",- apgailestauja.

Vilkijos gimnazijos direktorius vardina ir kitas naujoves:

„Šiemet labai padidės atlyginimai pagalbos skyriaus specialistams. Sulygintas jų darbo krūvis. Anksčiau vieni dirbdavo 36 valandas, kiti - 40, bet dabar visi dirbs vienodai - 36 valandas. Pagalbos specialistai mokykloje labai reikalingi, bet jie jautėsi skriaudžiami kitų pedagogų algų atžvilgiu. Dabar jų atlyginimai bus visai kitokie."

A.Švedas džiaugiasi ir tuo, kad vaikai ištikimi mokyklai, neieško, kur geriau. Esą išvyksta tik tada, kai tėvai keičia gyvenamąją vietą. Bet į užsienį jau nebevažiuoja, tos tendencijos nebėra. Vyksta atviršktinis procesas:

„Turime iš užsienio grįžtančių vaikų. Tik problema dėl lietuvių kalbos, jei vienas iš tėvų - ne lietuvis. Jei vaikas iš mišrių šeimų, tai, nors lietuvių kalbą supranta, rašyti jam sekasi sunkiai. Visi tie vaikai būna iš pradinių klasių, tad pedagogai su jais dirba papildomai. Tokius vaikus mes pradėjome mokyti tik prieš dvejus metus, tad patirties yra. Na, o jei abu tėvai lietuviai, tai vaikas ir skaito, ir rašo lietuviškai."

Dar vienas iššūkis, kaip pripažįsta A.Švedas, jo karta jau pradeda išeiti į pensiją:

„Klausiu, kodėl? Pasirodo, dėl nuotolinio mokymo. Kalbu apie savo buvusius grupiokus, dirbančius visoje Lietuvoje. Jie man atsako - ačiū, mums užteks. O man labai patiko vesti pamokas nuotoliniu būdu. Mano mokytojai vėliausiai per dvi savaites išmoko nuotoliniu būdu vesti pamokas. Galime dirbti ir kontaktiniu būdu, nes dauguma mokytojų pasiskiepiję. Yra, kurie dar turi antikūnų ar pasiruošę daryti testus, bet tokių - tik keli žmonės. Didesnė problema dėl vaikų. Vaikų tėvai irgi bijo, kad skiepai vaikams nepakenktų. Čia viskas suprantama. Žiūrėsime į situaciją, bet be testavimo nieko nebus - vėl grįšime į nuotolinį mokymą."

Informacija

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus duomenimis, šiemet vaikų padaugėjo didmiesčiuose, Neringoje, Palangoje ir žiedinėse savivaldybėse.

Praėjusiais mokslo metais jungtinėse klasėse mokėsi 2,3 proc. vaikų.

Daugiausia jungtinių klasių buvo Biržų, Ignalinos ir Skuodo rajonuose.

Perpildytose klasėse mokėsi 18,4 proc. pradinukų, 1,7 proc. pagrindinio ugdymo mokinių ir 6,9 proc. - vidurinio ugdymo.