respublika.lt

Olava STRIKULIENĖ: Kristaus prisikėlimas susigūžusioje Lietuvoje

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 04 17:10:02, Olava STRIKULIENĖ
×

„Respublikos" savaitės žmonės - visi Lietuvos žmonės, kurie šį sekmadienį švęs jau antrąsias karantinines šv.Velykas. Jau paskutines tokias ar dar ne?

 

Nebūtina rašyti, kad karantinas paskelbtas dėl COVID-19, nes tokių griežtų karantinų mes XXI amžiuje dar neturėjome. Kai labai įsisiautėdavo sezoninis gripas, negalėdavome tik laikinai lankyti ligoninėse ligonių. Na, kartais laikinai uždarydavo kokią nors mokyklą. Savaitei. Ar maitinimo įstaigą. Jei joje kildavo salmoneliozės protrūkis. Bet niekas „neuždarydavo" nei šv.Velykų, nei Kūčių, Kalėdų. Per šią pandemiją buvome masiškai uždaryti per Kalėdų šventes. O dabar uždaryti švęsime jau antrąsias Velykas. Tad mus, kaip pirmuosius krikščionis, karantinas ir koronavirusas suvarė į katakombas. Du žodžiai, prasidedantys „k" raide, per ilgai atėjo į mūsų gyvenimus.

Gaudys kaip žvėris

Kristus šiemet prisikelia susigūžusioje Lietuvoje. Vėl negalinčioje susitikti su savo artimaisiais. Jei jie gyvena kitoje savivaldybėje. Policijai vėl rūpės ne margučio daužymas, bet bendrapiliečių gaudymas. Šalies keliuose. Pro šias užkardas, kai šalutiniai keliukai užverčiami betono luitais, neprasmuktų nė pats Jėzus. Jei pėsčias vaikščiotų su savo mokiniais. Gaudys mus visus kaip labai pavojingus žvėris. Ir patys bijos nuo tų „žvėrių" užsikrėsti. O kur tada šv.Velykų džiaugsmai, kur „Hosana", kur „Aleliuja"? Kur Prisikėlimas? Išvargęs pareigūnas ant plento, piktas pilietis už vairo - štai ir Velykos. Mažiau džiaugsmo. Daugiau erzelio. Daugiau pagrįstų, o gal tik emocinių įtarimų, kad valdžia su visais draudimais gerokai persistengia.

Pernykštis pamokslas tinka ir šiemet

Pirmasis karantinas mūsų valstybėje paskelbtas pernai kovo 16-ąją. Velykas šventėme balandžio 12-ąją. Prieš Velykas, kai buvo paskelbta, kad negalime važiuoti į kitas savivaldybes, nebent ten turėtume nekilnojamojo turto, tuometinis premjeras Saulius Skvernelis 2020-aisiais bylojo taip:

„Jei mes norime sutikti su savo artimaisiais Velykas ir kitais, ir dar kitais metais, ir dar po penkerių metų, tai gal šitos Velykos tegul būna kitokios - namuose. Nes mes galime neturėti kitų Velykų".

Bet turime! Ačiū imuninei sistemai, mamai, tėtei, vakcinacijai ir atsitiktinumui! Tačiau pernai premjero žodžiai skambėjo itin ryžtingai. Lyg Senovės Romos imperatoriaus. Bylojančio netikėliams. Neklusniems vergams ir plebėjams. Paskelbta, kad apribojimus turės užtikrinti policija, esant reikalui, pasitelkusi karius, šaulius, savanorius. Prasprukti pro užkardą buvo galima tik dėl giminaičio ligos, mirties ar kitokios nelaimės. Na, dar dėl darbo. O kadangi miestelio ar miesto bažnyčia nėra nei liga, nei nelaimė, tikintieji net iš žiedinių savivaldybių į didžiųjų miestų bažnyčias neprasmuko niekaip. O ir nereikėjo. Nes mišios buvo aukojamos tik katedrose. Ir tai - be maldininkų. Tiesa, šiemet per Velykas važiavimas iš žiedinių savivaldybių atitinkamai į Alytų, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Vilnių jau nebus ribojamas. Tad šventuose raštuose aprašytos krikščionių gaudynės šiemet bus pratęstos ne taip griežtai kaip pernai. Ir už tai ačiū. Tik nelabai suprantu, kam turėtume dėkoti.

Ar vertėjo tada drausti?

Pernykščiai karantininiai draudimai iš laiko perspektyvos jau atrodo juokingi. Pavyzdžiui, pernai per Velykas užregistruoti tik 26 užsikrėtimai koronavirusu. Jei tik tiek būtų šiemet, mes dundėtume be jokių barjerų visais šalies keliais. Būtent pernai buvo proga sutikti Velykas pas mamą. Būtent pernai galėjome apkabinti savo artimuosius. Būtent pernai galėjome visi susėsti prie giminės bendro stalo. Be jokios ypatingos rizikos užsikrėsti. Deja, tokią progą praleidome. Valdžia mums tokios progos nesuteikė. Dėl per didelės ne mūsų, bet pasaulio epidemiologų panikos. Mes patys per daug nepanikavome. Na, nebent tada, pernykštį kovą, kai buvo užregistruota pirmoji COVID-19 infekcija. Tuomet masiškai prisipirkome grikių, makaronų vos ne keleriems metams - ir nurimome.

O štai gruodžio 24-ąją, kai valgėmė Kūčių vakarienę, per parą Lietuvoje užsikrėtė 3966 žmonės. Tai iš tikrųjų buvo bauginantys skaičiai. Bet visi tikėjomės, kad palengvės pavasarį. Juolab kai pernai gruodžio 27-ąją prasidėjo gyventojų skiepijimas.

Tačiau sugrįžo varnėnai, gandrai, vėl šv.Velykos - ir vėl istorija kartojasi. Vėl griežtas karantinas! Vėl kažkur girdėtos kalbos. Tik jau iš kitos valdžios lūpų! Nes vien šiemet kovo 30-ąją Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 851 asmuo. O nuo pandemijos pradžios iš viso užregistruota 216 119 susirgimų ir 199 023 pasveikimai.

Tačiau ne tiek baisi pati pandemija su ganėtinai mažu mirčių procentu, kiek draudimų chaosas. Ir atitinkamas chaosas piliečių galvose. Žmogus sugeba iš paukštynų įvairovės išsirinkti dešimt kiaušinių. Pats pasirenka, ar jam tinka laisvai bėgiojanti dedeklė, ar tupinti ant kraiko narve. Tad toks žmogus kaip nors sugebės apsaugoti nuo infekcijos savo tėvus. Juolab jau paskiepytus. Ir jokia Ingrida Šimonytė ar Arūnas Dulkys neįrodys, kad jie labiau myli tūlo piliečio tėvuką. Ir labiau susikrimtę dėl jo mamos.

Ar jie mūsų sulauks? Laikas eina...

Politikai mėgsta romėniškai pašiepti, kad paprastiems žmonėms reikia tik duonos ir žaidimų („panem et circenses"). Karantinas iš kai kurių žmonių duoną jau atėmė. Arba beveik. Žmogus, abejojantis, ar pajėgs išlaikyti verslą, išmaitinti šeimą, ir taip jau netekęs vieno segmento iš romėniškos sėkmingo valdymo taisyklės. O jei iš žmogaus dar atimami ne tik cirkai, teatrai, žaidimai, gladiatorių kovos, bet pats paprasčiausias tėvo ar motinos aplankymas, toks žmogus jau ganėtinai sugniuždytas. Netgi ganėtinai ciniškai. Ypač kai mato draudimais susireikšminusią vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Matyt, tik to tetrūko politikės savirealizacijai. Kad ir kaip būtų, mes dar nesame Pravieniškių kaliniai. O ir jie turi teisę į pasimatymus.

Mes dar galime iškęsti. Bet ar jie, mūsų senukai, artimieji, gyvenantys bažnytkaimiuose, atokiuose kaimuose, kada nors mūsų sulauks? Juk jų laikas ribotas. Labai mėgstame TV pageidavimų koncertuose rypuoti apie močiutes sengalvėles, bet kiek jų dabar kenčia nuo vienatvės? Kai niekam nereikia jų velykinių pyragų. Joks artimųjų automobilis neišsuka iš vieškelio į tavo kiemą. Baisu, kai tavo Velykos - tik vienišas margutis lėkštėje. Susidaužtas ne su sūnumi, anūku, bet su stalu. Baisu, kai užaugai visada švęsdama kitokias Velykas. O dabar pas tave nedrįsta užsukti net artimiausi kaimynai. Nes jie - kitas „socialinis burbulas". Kitas ūkis. Nes žmogus dabar - tik potencialus koronavirusų kupinas bombonešis. Daugiau - laikinai niekas. Ar ilgam? Matyt, teks savivaldybėje, kur gyvena mūsų tėvai, vieniši dėdės ar tetos, prisipirkti pašiūrių. Kad čia turėtume nekilnojamojo turto.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s