Tiesa, latviams naujų žmogaus laisvių apribojimų dar teks palaukti. Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos, Ekonomikos, Finansų ir Gerovės ministerijomis, dar turi iki liepos 14 d. įvertinti, ar šie naujieji latvių laisvių suvaržymai neprieštaraus šalies Konstitucijai.

Iš kur ta Latvijos vyriausybės desperacija? Nes piliečiai, kaip ir Lietuvoje, raginimų savanoriškai vakcinuotis neklauso. Ypač vasarą. Sprendžiant iš statistikos, latviai vakcinacijos tempais atsilieka ir nuo Lietuvos, ir nuo Estijos. Liepos 4 d. duomenimis, Lietuvoje vienu skiepu buvo paskiepyta 44,9 proc. gyventojų, Estijoje - 42,8 proc., o Latvijoje - tik 35 proc. Visiškai buvo paskiepyta 38,7 proc. lietuvių, 31,3 proc. estų ir tik 29,9 proc. latvių.

Etinė problema

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Rasa Čepaitienė pabrėžė, jog, jei ir Lietuvoje tam tikroms piliečių grupėms skiepijimasis nuo COVID-19 taptų privalomas, susidurtume su didžiule etine problema:

„Nežinau, kaip Latvijoje, bet mūsų teisės aktuose yra nuostata, jog žmogaus kūnas yra neliečiamas ir negali būti prieš jo valią daromi medicininiai eksperimentai. Tai nėra tas atvejis, kai žmogus pasiskiepija nuo sezoninio gripo ir žino, kaip skiepas veikia. Čia (vakcinuojantis nuo COVID-19 - aut. past.) dėl suprantamų priežasčių yra daug skubėjimo ir eksperimentų.

O kas būtų, jei Lietuva, pasekusi Latvijos pavyzdžiu, nuspręstų, jog darbdaviai turi teisę atleisti darbuotojus, kurie atsisako skiepytis? Juk taip galima atsikratyti ir neįtinkančių statybininkų, autobusų vairuotojų ir t.t. Pavyzdžiui, didelėje įmonėje dvi siuvėjos atsisako skiepytis. Darbdavys įgis teisę jas išmesti iš darbo!

„Čia kyla pilietinių teisių problema - atsakė R.Čepaitienė. - Jeigu bus daug nepasitenkinimo, kaip dėl LGBT, žmonės ims burtis, kaip susibūrė į Šeimos maršą. Yra būdų, kaip politikus paveikti. Bet tikiuosi, kad pabėgėliai-užplūdėliai iš Baltarusijos mums pasitarnaus. Valdžios dėmesys bus ten nukreiptas, o ne į mūsų tramdymą. Jau pakankamai pritramdė."

Darbdaviai jau „už"

Vos pasklidus žiniai apie „braliukų" kuriamas naujoves, Lietuvos darbdaviai pasisakė linkę joms pritarti. O premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Latvijos kolegas priimti tokį sprendimą, ko gero, verčia kiek blogesnė situacija skiepijant gyventojus. Kita vertus, akcentuoja ji, skiepijimo tempai reikšmingai sustojo ir Lietuvoje, o tai, norint išvengti dar vieno karantino, nėra geras ženklas.

I.Šimonytė informavo, kad jos vadovaujamas Ministrų kabinetas siūlys plėsti profesijų sąrašą, kuris turi būti privalomai reguliariai testuojamas.

„Vyriausybė siūlys profesijų sąrašą, kuris privalomai reguliariai testuojamas, todėl palaikydami aukštas testavimo apimtis mes galėsime užčiuopti tas tendencijas pakankamai anksti, kad nebūtų taip, kaip praėjusiais metais, kai atvejų skaičius labai nukrito, o paskui staigiai pakilo", - sakė I.Šimonytė.

„Privalomas testavimas pagal dabar galiojantį užkrečiamųjų ligų įstatymą galėtų būti pradžioje tam tikras sprendimas. Bet labai nesinorėtų eiti prie kažkokių kitų sprendimų", - pridūrė premjerė.

Gali būti visko

„Iš mūsų dabartinės Vyriausybės aš tikiuosi visko, - neabejojo R.Čepaitienė, - jau pamatėme, kokia ji yra. Vien ko vertas I.Šimonytės pasakymas - gavome nurodymą suskiepyti populiaciją. Tarsi mes būtume ne žmonės, o kažkokie žvėrys.

Premjerės žodynas rodo, ką apie mus galvoja. Jau nekalbant apie Vyriausybės nesavarankiškumą. Šita Vyriausybė yra visiškai neįgali, ją reikėtų patraukti į šalį, bet ji yra priklausoma nuo suvereno.

Dėl neteisėtų imigrantų irgi girdžiu įprastą veidmainystę. Karoblis (Norvegijos mokslų ir technologijų universiteto profesorius Gediminas Karoblis - aut. past.) per visuomeninį transliuotoją siūlo sutikti migrantus ne su baime, bet su meile. Valdžia kliedi apie meilę ir atvirumą, o migrantų problemą numetė ant paprastų provincijos žmogelių galvų.

Toks tas mūsų elitas, tokia valdžia. Mane nuo jos jau ima šiurpas."

Latvijos valdžios desperacija

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai Latvijos vyriausybės sprendimas neatrodo priimtinas:

„Tokie sprendimai labiau yra represinė priemonė.

Ir Lietuvoje buvo kalbų apie vaikų priverstinę vakcinaciją, bet tokie dalykai yra prievartiniai, reikia žiūrėti, ar jie neprieštarauja Konstitucijai, žmogaus teisėms.

Gal kažkokią naudą tokia prievartinė vakcinacija ir gali suteikti, bet tuo pat metu gali sukelti ir papildomų rizikų. Žmonės ims klastoti vakcinacijos dokumentus. Tokių atvejų jau būta ir Lietuvoje. Žmonės ieškos būdų, kaip nesiskiepijus gauti sertifikatą. Nežinau, ar daug naudos gali duoti vos ne karo veiksmų paskelbimas.

Neišnaudotos dar visos komunikacinės priemonės. Gal jūs matote, bet aš šiuo metu ir Lietuvoje jokios komunikacijos dėl skiepijimosi nepastebiu. Gal vienas kitas žmogus, išsigandęs Latvijos vyriausybės sprendimo, ir nubėgs skiepytis. Bet kiekvienas asmuo pats turi nuspręsti, skiepytis ar nesiskiepyti. Nežinau, kodėl Latvijos vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Gal susidūrė su tokia pačia problema, kaip Lietuvoje, kai žmonės vasarą ėmė mažiau skiepytis? Tai rodo tam tikrą desperaciją, bet nemanau, kad reikia šaudyti iš patrankos į žvirblį.

Lietuvoje esu labai skeptiškas dėl Nacionalinio kraujo centro vaikymo po Lietuvą, skiepijant žmones nuo COVID-19. Nacionalinio kraujo centro kiek kitokia paskirtis, kai vasarą kraujo labai trūksta. Gal kiek kraujo ir palapinėse surenka, bet mažiau. Nesu nusistatęs prieš pačią priemonę - vakcinuoti žmones palapinėse, net ir Palangoje, prie tilto, bet esu skeptiškas dėl šios priemonės įgyvendinimo. Palapines reikėtų statyti ten, kur žmonių daugiausiai renkasi. Prie prekybos centrų.

Nežinau, kodėl nėra įveiklintas skiepijimo vaistinėse mechanizmas. Nelabai girdžiu, kad ten būtų skiepijama.

Komentuoja politologas Vytautas Sinica:

Mano galva, tai, ką daro Latvijos vyriausybė, yra visiškai neracionalus sprendimas. Sunkiai su demokratija suderinamas. Aš, tiesą sakant, nedrįsčiau garantuoti, kad mūsų valdžia nepaseks Latvijos pavyzdžiu. Bet civilizuotose šalyse, nuo JAV iki daugelio Europos šalių, skiepijimasis yra žmogaus asmeninio pasirinkimo dalykas. Taikomas pasitikėjimo, o ne lazdos principas. Bet Lietuvos kariuomenės struktūrose faktiškai tai (priverstinis skiepijimasis - aut. past.) jau vyksta įvairiuose skyriuose. Jei nori dirbti, turi skiepytis. Tik tai nėra įteisinta.

Ar tai nėra žmogaus konstitucinių teisių pažeidimas? Absoliučiai taip. Čia ar visuomenė, ar kitos valdžios institucijos - teismai, prezidentūra - turėtų nubrėžti raudoną liniją, kad šito netoleruos.

O dabartinė Vyriausybė gali ryžtis bet kam. Gali kopijuoti ir šitą Latvijos vyriausybės sprendimą.

Komentuoja teisininkas Tomas Bagdanskis:

Galima kelti kelis klausimus. Yra valstybių, kurios yra numačiusios tam tikrus skiepus kaip privalomus. Ir yra valstybių, kuriose skiepijimasis yra savanoriškas. Valstybės pačios renkasi, kaip joms geriau. Latvija įtvirtina savo teisėje imperatyvą, kad nepasiskiepijęs žmogus gali būti atleistas iš darbo. Analogija - kai darbuotojas negali dirbti be sveikatos pažymos. Jei yra nesveikas, negali vykdyti savo pareigų.

Kiek tai varžys konstitucines žmogaus teises, ar šis ribojimas proporcingas? Jei valstybė pasirinks tokį (privalomo skiepijimosi - aut. past.) modelį, jis bus teisėtas. Nebent profsąjungoms pavyktų teisme argumentuoti kitaip.

Žmonėms sveikata už darbą svarbesnė

Portale Respublika.lt vykstanti apklausa: Ar skiepytumėtės, jei dėl darbo būtumėte priversti tai padaryti? rodo, kad beveik 70proc. respondentų geriau prarastų savo darbą, nei žalotų save vakcinomis.