Baltijos jūros žvejų situacija dėl draudimo gaudyti menkes, švelniai tariant, prasta, verslinę žvejybą Kuršių mariose norima apskritai uždrausti, ketinama stabdyti ir žvejybą priekrantėje. O kaip gyvena Lietuvos žvejai, žuvis gaudantys Atlanto, Ramiajame vandenynuose? Gal jų taip toli vandens platybėse COVID-19 nepasiekia? Gal tolimuosiuose žūklės rajonuose dėl pandemijos sustabdyta laivų kontrolė ir atsirado geresnės sąlygos veikti brakonieriams?

Bandoma pasinaudoti situacija

„Kai kurios valstybės bandė pasinaudoti pandemijos situacija. Rugsėjį vykusioje Šiaurės Vakarų Atlanto komisijos sesijoje Rusija labai aktyviai pasisakė už tai, kad inspektoriai nesilaipintų į žvejybos laivus, nes gali užnešti žvejams virusą. Tačiau iki lipimo į laivą Europos Sąjungos inspektoriai jūroje prabūna bent tris savaites, taigi būna savotiškame karantine. Be to, kadangi inspektuojami laivai dideli, juose įmanoma išlaikyti saugų atstumą. ES sprendimas - fizinės žvejybos laivų patikros turi būti vykdomos.

Šiuo metu visose šalyse inspekcinė veikla nėra stabdoma, kaip buvo daroma pavasarį. Ūkio subjektai taip pat dirba", - teigė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Eglė Radaitytė.

Kontrolė nenutrūksta

Paklausta, kaip inspektoriai kontroliuoja žvejybos laivus, kai pasaulyje siaučia koronavirusas, E.Radaitytė atsakė: „Fizinė kontrolė per pirmą karantiną buvo per atstumą: laivai tik plaukė, o lėktuvai skrido pro šalį. Tuo metu buvo labai apribotos fizinio kontakto veiklos. Dabar jau nebėra tokių griežtų apribojimų.

Mes, Lietuvos inspektoriai, priklausantys ES inspektorių būriui, nenutraukiame savo fizinės kontrolės, ji tik ribojama dėl išvykų į užsienį.

ES įsipareigojimai dėl to nenukentėjo, nes juos įvykdė kitos valstybės narės.

E.Radaitytės teigimu, kontrolė Baltijos jūroje taip pat nenutraukta. „Mūsų inspektoriai yra pasirengę, aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis. Visi laivai stebimi tiek, kiek reikia.

Laivų mažai, sugaunama daug

„Kartą mūsų sugavimų statistiką pateikiau Europos Parlamento užsakymu studiją rengusiam atstovui iš Italijos, kuris pasakė, kad tai nesąmonė. Esą visas Italijos laivynas, turintis tūkstančius laivų, tiek nesugauna. Kas kad mūsų laivų tik šeši, bet jie nepaprasti", - šypsosi E.Radaitytė.

Nors Lietuva turi nedaug okeaninės žvejybos laivų, tačiau jų pajėgumai dideli ir jie sugauna gana daug žuvų. Beje, šiuose rajonuose atsirado ir du papildomi transportiniai refrižeratoriai, priimantys produkciją iš žvejybos laivų.

Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, šie metai, vertinant sugautų žuvų kiekį, gali būti kritiniai. Žuvų bus sugauta tikėtinai mažiau nei kritiniais 2018-aisiais. Atspirties tašku laikant 2014 m., bendri Lietuvos laivyno sugavimai per metus siekė 132 tūkst. tonų. Per devynis šių metų mėnesius preliminariais duomenimis sugauta žuvų apie 40 tūkst. tonų. Prognozuojama, kad šiemet laimikis bus visai nedidelis - apie 50-60 tūkst. tonų. Panaši situacija buvo 2018-aisiais.

Dažniausia priežastis - gamtinės sąlygos.

Rusija prieš nulinę ešerių kvotą

Užpraėjusią savaitę vykusiame Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos, kurioje Lietuvai atstovauja ŽŪM, posėdyje kilo daug aistrų dėl tam tikros dalies ešerių žvejybos, t.y. dėl jų žvejybos Irmingerio jūroje. Mokslininkai teigia, kad šių ešerių išteklių būklė labai prasta. Posėdyje Danija, atstovaujanti Farerams ir Grenlandijai, pasiūlė 2021 metais įvesti nulinę jų žvejybos kvotą. „Nulinė kvota reikštų, kad stabdoma šios rūšies žuvų žvejyba, tačiau ne visos šalys su tuo sutinka. Pavyzdžiui, prieš ją pasisakė Rusijos Federacija. Deja, ir žvejyboje yra labai daug politinių momentų", - sakė E.Radaitytė.

Dėl mokslininkų pateiktų išvadų viename iš NAFO (žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacija) zonos kvadrate įvestos naujos menkių žvejybos reguliavimo ir kontrolės priemonės. Lietuvos laivai menkių tuose vandenyse nežvejoja, daugiausia jas gaudo ispanai ir portugalai.

„Šie signalai rodo, kad vis daugiau atsiranda raudonų taškų, kuriuose buvo sugaunama per daug žuvų arba gamtoje įvyko reikšmingi pokyčiai, todėl įvedami ribojimai. Baltijos jūroje jau yra patvirtintas kvotų reglamentas 2021-iesiems. Lietuvai menkių žvejybos kvota sumažinta apie 70 proc. Tai kelia daug nerimo", - sako E.Radaitytė.

Šiemet išskirtinė krevečių žvejyba

Po beveik dešimties metų Lietuva grįžo į Šiaurės Vakarų Atlanto vandenis. Pernai buvo sutarta, kad tam tikra apimtimi šiemet galima leisti žvejoti krevetes. Pasak E.Radaitytės, lietuviai vieni iš pirmųjų išplaukė jų gaudyti.

2021 metais Lietuvai tame NAFO rajone yra skirtos 145 dienos, kaip ir šiemet, o visai ES - 823 dienos. Mūsų šalis turi 25 proc. ES krevečių žvejybos galimybių tame rajone, didžioji dalis priklauso estams - daugiau kaip 50 proc., latviai turi 123 dienas.

Be šių jau paminėtų tolimųjų žvejybos rajonų, Lietuvos žvejai žvejoja prie Mauritanijos ir Maroko krantų.