Oficialiai - ambasadorė, neoficialiai - koronaviruso operacijų centro narė

Mums bešnekučiuojant nuotoliniu būdu, ir Vilniuje, ir Pekine plieskė saulė, bet tuo atmosferos bendrystė ir baigėsi. Kinija jau ropsčiasi iš pandemijos duobės, Lietuva į ją dar tik besmunkanti. Trūksta apsaugos priemonių, trūksta susiklausymo, trūksta pilietiškumo. Nežinios ir baimės prieangy pagrįstai ir nepagrįstai pliekiant krizės valdytojus, minia ima ir pareikalauja vyriausiojo valdytojo galvos; dozė neapykantos pasiunčiama ir su dieviška kantrybe visose pasvietėse surinktiems Lietuvos piliečiams, lėktuvais ir laivais gabenamiems namo.

I.Marčiulionytė sako tame pastebinti per daug isterijos:

- Mums atrodo, kad Lietuvoje daug kas daroma blogai, bet tik iš mūsų bokštelio mums taip regisi. Kai pažiūri, kolegos iš kitų ambasadų turi tiek pat, jei ne daugiau rūpesčių, nes kai kurios šalys dar vėliau susigriebė netikėdamos, jog pandemija smogs sniego lavinos greičiu. Kita vertus, turėtume suprasti, kad tokio masto pandemijos niekas iš mūsų nesam išgyvenę ir niekas negalime pasakyti, kokiais būdais ją geriausia įveikti. Užtat mes, pavyzdžiui, siunčiame į Vilnių knygas, straipsnius ar patarimus, kad mūsiškiai skaitytų ir mokytųsi iš dviejų mėnesių kovos su virusu kinų patirties. Aišku, daug ką galima daryti kitaip ir per kitą pandemiją daug kas darytųsi kitaip, bet dabar svarbiausia mobilizuotis ir laikytis išvien, nes pagrindinė problema yra virusas.

- Sveikatos apsaugos ministerija guodė, jog šią savaitę iš Kinijos laukiama didelės siuntos: joje numatyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų ir t.t.

- Tikrai didžiuliai apsaugos priemonių kiekiai yra nupirkti, mūsų tiekėjai surinkinėja jas iš įvairių įmonių visoje Kinijoje; šalis didžiulė, tas procesas kiek užtrunka, bet antradienį, trečiadienį diduma kiekio bus surinkta ir pradėsime skraidinti. Net jei būtų laiko, negalėtume gabenti traukiniais, - nors priemonės iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvos prekės, tačiau pagal tūrį nepaliktų vietos niekam kitam visame traukinyje. Reagentai Lietuvą turėtų pasiekti pirmieji.

- Pandemija bus kiek praplėtusi ambasados funkcijas?

- Aišku, atsirado papildomų funkcijų, ir medicinos atžvilgiu su komanda pasistūmėjome į priekį, gilindamiesi į sritis, kurių gyvenime, maniau, man neprireiksią. Na, o kai matai, kad kažkur Lietuvoje trūksta to, ko šiandien Kinijoje yra, ir žmonės nesupranta, kad iš čia gali gauti pagalbą, tada siūlaisi. Paprastas dalykas: iš kur žmogus kokiam nors rajone gali žinot, kad ambasada gali padėti jo ligoninei įsigyti kaukių ar kombinezonų. Kai pamatėme, kad trūksta apsaugos priemonių Lietuvoje, patys kontaktavome, pati rašiau kai kurioms savivaldybėms ir ministerijoms siūlydama ambasados paslaugas. O paskui, kai įsisuko ratas anos savaitės vidury, tai tų užsakymų, užklausų, prašymų pasipylė iš visur nuo vyriausybės bei savivaldybių iki privačių kompanijų, mažų ir didelių. Dirbam su tiekėjais, užsakovais, muitinėm, leidimais, vežėjais, koordinuojamės su Lietuvos institucijomis dėliodami logistiką. Tokių apsipirkinėjimų nė vienas nebuvom patyrę... Veiksmas vyksta dieną naktį Lietuvos ir Kinijos laikais.

- Mums tvirtinama, jog tiek reagentų, tiek apsaugos priemonių Lietuvoje stygius susidarė dėl to, kad šiandien jų reikia visiems ir Lietuva nepajėgi konkuruoti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis.

- Ne, ne, tikrai ne. Užtenka tų prekių. Kinai prieš pandemiją gamino labai daug, o dabar persiorientavo dar daugiau, nes jie labai verslūs. Gali taip būti, kad iš karto nepagamins didžiulio kiekio, sakysim, kaukių, bet jų pajėgumai nemenki, jei viena įmonė pagamina po pusę milijono jų per dieną. Užtenka tų prekių, keblumas tik tas, kad nenuvažiuosi ir nepatikrinsi jų kokybės, ir net prašyti, kad siuntinėtų pavyzdžius, laiko nėra, tad tenka vadovautis daugiau pagal nuotraukas internete, nors visi produktai, kuriuos perkame Lietuvai, turi būti gaminami laikantis nustatytų standartų.

- Turbūt jums atsirūgo ir lietuvių pomėgis egzotiškiems kraštams?

- Puiku, kad mūsų žmonės daug keliauja ir jų yra visur, mane tik stebina tie, kurie kelionę pradėjo kovo 10-11 dienomis, jau žinodami, su kokiu klastingu virusu pasauliui ir Europai tenka susigrumti. Mūsų duomenimis, šiuo metu Azijos valstybėse, kurias mes kuruojame, buvo apie 500 lietuvių, dėl kurių užsakinėjome lėktuvą, ir nebuvo labai lengva tokį surasti. Galų gale sutarėme su vienomis avialinijomis dėl specialaus reiso savaitės pabaigoje, bet mes nežinome, kiek lietuvių ateis, nes, būna, užsiregistruoja ir nepasirodo. Jie puikiai supranta, kad reisai kainuoja, kad jiems reikės apsimokėti už kelionę, bet kartais piktai išmetinėja, kaip mes drįstame „reikalauti tokių pinigų“. Mes atsakome: iš jūsų nieko nereikalaujame, jūs galit niekur neskristi, - mes tik bandome jums duoti galimybę grižti namo.

- Galėtumėt palyginti kinų ir lietuvių elgseną negandos akivaizdoje?

- Aš manau, kad ją nuspalvina labai skirtingos kultūros ir labai skirtingos patirtys, - kinai jau yra išgyvenę SARS ir labiau klauso valdžios nurodymų. Jiems prisakyti, kad jie privalo daryti viena ar kita, yra lengviau, o lietuviams prisakyti gali tik apeliuodamas į jų sąmoningumą. Tai paprastai nėra lengva, nes yra dalis, kuri puikiai supranta padėties rimtumą, yra dalis, kuriai jokios rekomendacijos negalioja, - jie turėtų būti prižiūrimi administracine tvarka. Kinijoje, sakysim, bausmė už karantino nesilaikymą užsieniečiui - deportacija iš šalies, vietiniams - nuo piniginių baudų iki kalėjimo.

- Šiandien Pekine darosi lengviau kvėpuoti?

- Pamažu atsidarinėja didelės parduotuvės, restoranai. Nors juose dar neleidžiama rinktis didelėmis kompanijomis, maksimum - trys klientai prie staliuko, bet parkuose, kur mažiau žmonių, jau leidžiama nusiimti kaukes. Nors gatvėse dar daugelis vaikšto su jomis, bet kaukės Kinijoje - įprastas aksesuaras, juo ginamasi nuo oro taršos. Miesto gyvenimas pamažu grįžta į normalias vėžes, bet tam reikėjo dviejų mėnesių griežto karantino. Į namo, kuriame gyvenu, teritoriją vis dar neįleidžia nieko, išskyrus ten gyvenančius, ir nesvarbu, kiek kartų išeitum ir grįžtum, kaskart tau matuoja temperatūrą. Įvažiuojant į ambasados teritoriją irgi tikrina temperatūrą, visi siuntiniai paliekami prie apsaugos posto.

Tik dabar kinai baiminasi, kad ženkliai nepadaugėtų įvežtinio viruso. Kinai bėga iš pandemijos apimtos Europos, važiuoja gydytis namo, - pavojus, kad grįžtantys kinai ar europiečiai virusą parveš atgal, yra. Iki šiol Pekinas neįsileidžia tarptautinių oro reisų, lėktuvai turi leistis kituose miestuose, kur patikrinus keleivius sveikieji atvežami į Pekiną vidaus reisais ir privalo 14 dienų likti karantine.

- Turint galvoje lietuvių charakterį, kiek lietuviškas karantinas galėtų trukti?

- Aš manau, kad jo trukmė priklauso ne tik nuo lietuvių charakterio, bet ir nuo to, kaip seksis suvaldyti krizę visoje Europoje, kur situacija gana sudėtinga ir toli gražu dar negerėjanti. Gerai, kad Lietuva yra užsidariusi, bet jeigu žmonės karantino sąlygų nepriims rimtai, manau, jis užtruks ilgiau nei Kinijoje: jei su griežta kontrole kinai karantine išbuvo du mėnesius, tai su pusiau karantinu procesas gali užsitęsti.