Nieko nėra skalsiau ir gardžiau už istorinę vertę turinčius ir ilgametes tradicijas išsaugojusius lietuviškus patiekalus. Vienas tokių - žemaitiškas kastinys, apie kurį retas sostinės gyventojas yra girdėjęs. Tiesa, odė kastiniui šįkart privalo būti su fanfarom, nes šis Europoje pripažintas saugomu produktu, tad kastinio privalu paragauti bent kartą gyvenime.
Saugomas produktas
Žemaitiškas kastinys tapo penktuoju lietuvišku saugomu produktu ES. Į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą įtrauktas žemaitiškas kastinys, atsidūrė tarp „Stakliškių midaus”, lietuviško varškės sūrio, skilandžio ir Seinų-Lazdijų medaus. Tokio pat pripažinimo dar laukia sūris „Liliputas” bei Daujėnų naminė duona.
Tačiau dabar apie kastinį. Yra žmonių, kurie apie šį patiekalą žino tiek, kiek amerikietis apie Lietuvą. Tačiau yra tokių, ypač žemaičių, kurie tiesiog negali be jo gyventi. Kastinys daugiausia žemaičių simpatijų užsidirbęs valgis, tradiciškai gaminamas tik iš riebios grietinės bei šviežiai išsukto sviesto. Senovėje kastinys buvo įvairiausių talkų valgis, mat jis pasotindavo net augalotus vyrus, nuolat reikalaujančius tik mėsos. Šis valgis kiekvienos šeimininkės buvo ir yra ruošiamas vis kitaip. Vienos neapsieina be kmynų, kitos kvapiųjų pipirų, svogūnų laiškų ar krapų. Sviestas, riebi grietinė, česnakas, kmynai ir druska - atrodo, kas gali būti paprasčiau. Tačiau net ir geriausios šeimininkės suplaka ne kastinį, o sviestą. Senoliai juokaudavo, jog kastinio gerumas rodydavo ne tik šeimininkės nagingumą, bet ir nuotaiką. Jei ši prasta - kastinys nepavyks, jei gera - tirps burnoje. Žemaitijoje kastinys buvo privalomas patiekalas ir vestuvėse. Buvo manoma, jog greitai ir gerai išsuktas kastinys simbolizuoja sklandų jaunavedžių gyvenimą, o jei procesas būdavo sunkus - porai pranašaujami rūpesčiai.
Ir dabar neretai jį daro antrą puotos dieną. Juokaujama, jog šis padeda kamuojant sunkioms pagirioms. Tačiau teisybė ta, jog geram kastiniu reikia kelių dalykų - kantrybės ir gerų produktų. Jei juos galite parsivežti iš kaimo - puikus rezultatas garantuotas. Svarbiausia gauti tikros kaimiškos, kietos, raugintos grietinės, tikro kaimiško sviesto ir tikro kaimiško rūgpienio. Kastiniui reikia 2,5 l rūgpienio, 2,5 l kaimiškos grietinės ir 100 g tikro kaimiško sviesto. Prieš sukant kastinį grietinę ir rūgpienį reikia pakaitinti iki 50-60 laipsnių, o sviestą ištirpinti. Tada molinį dubenį reikia dėti į karštą vandenį, dėti šaukštą grietinės, šaukštą rūgpienio, šaukštą sviesto ir sukti, kol masė bus tirštoka.
Druskos reikia dėti pagal skonį, bet kad būtų jaučiamas sūrumas, nes kastinį užšaldžius, sūrumas sumažės. Gardinti galima kmynais, krapų sėklomis, smulkintais svogūnų laiškais, peletrūnais, petražolėmis, raudonėliais.
Jis valgomas kartu su karštai virtomis bulvėmis. Rekomenduojama, jog jos būtų verdamos su marškinėliais, kitaip tariant su lupenomis.
Paragauti būtina
Etnomuzikologė, žemaitė Loreta Sungailienė pasakojo, jog retas ne Žemaitijoje gimęs ir augęs žmogus žino apie kastinį ir jo ištakas.
„Esu sutikusi nemažai žmonių, kurie nebuvo ragavę kastinio”, - sakė moteris.
Ji prisipažįsta kastinio pati niekada nesukusi, tačiau žadėjo, jog labai norėtų išmokti.
„Mano mama gamina labai skanų kastinį, man tereikia jos paprašyti ir vieną kartą iš tikrųjų išmokti. Tai padaryti gali visos geros šeimininkės, tačiau žemaitės pagamintas kastinys turės tą ypatingą, žemaitišką charakterį. Čia kaip ir žemaitiška daina - padainuota žemaičio ji skamba tikriau”, - šypsojosi L.Sungailienė.
Etnomuzikologė ragino kiekvieną pasaulio žmogų paragauti šio patiekalo, ką jau kalbėti apie lietuvius.
„Mes labiau gal įpratę ragauti delikatesus iš kitų pasaulio šalių, o lietuviškus pamirštame. Jo būtina paragauti bent kartą gyvenime ir net užsieniečiui svečiui privalu pasiūlyti”, -
Kastinio L.Sungailienė su šeima prisiragauja ir per Velykas, ir kitomis progomis. Žemaitijoje įprasta valgyti kastinį bet kokia proga.
„Kastinį suka ne tik mano mama, bet ir jos sesės, ir visos skirtingai”, - sakė etnomuzikologė.
Tiesa, ponia Loreta teigė nesibodinti kastinio pas savo mamą net užsisakyti: „Aš paprašau, ir mama man padaro, juo vaišinu net savo gimtadienio proga. Man šis patiekalas svarbus, nes tai mena ir mano prigimtį”.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“