O kur pedofilijos skandalo verpetuose „pasimetė“ vaikai?

Apie tai prie RESPUBLIKOS apskritojo stalo diskutavo buvęs šalies Generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, Eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS ir buvęs Seimo narys, žurnalistas Valdas VASILIAUSKAS. Diskusiją vedė apžvalgininkas Gedimins JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Su buvusio konservatoriaus K.Bartoševičiaus vardu susijusio skandalo problemą norėtųsi išskaidyti į dvi dalis: į valdžios veiksmus, iškilus faktams į viešumą, ir į patį pedofilijos faktą, palietusį pačius aukščiausius mūsų valdžios sluoksnius. Tad pirmiausiai norėtųsi tiek teisiškai, tiek morališkai įvertinti generalinės prokurorės, Seimo pirmininkės ir Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės veiksmus.

H.ŽUKAUSKAS: Atsakymai į klausimą apie patį pedofilijos faktą turėtų būti tik teisėsaugos pareigūnų rankose. Būtų labai sveikintina, kad tik jie, ir niekas kitas, kruopščiai ir objektyviai ištirtų nusikaltimą ir pateiktų savo išvadas teismui.

Ir būtų labai blogai, jei politikai, visuomenė ar šiaip gana aršiai nusiteikę piliečiai toliau eskaluotų galimą nusikaltimą. Ypač tai pasakytina apie politikus, kurie, gal norėdami susireikšminti ar pasirodyti prieš rinkėjus, bandytų paveikti tyrėjus, prokurorus ar teisėsaugą. To nereikėtų.

Antroji šio klausimo dalis - valdančiųjų, Seimo vadovų ar konservatorių partijos vadovų reakcija, veikimas, arba gal tiksliau neveikimas, gali būti visuomenės ir žiniasklaidos tyrimų ar diskusijų objektas.

Daugelis sako, kad, kilus konfliktui, buvo bloga komunikacija ar vieši pareiškimai iš pačių svarbiausių politinių asmenybių. Mano nuomone, tos komunikacijos iš viso nebuvo. Buvo pavieniai pasiteisinimai, savos versijos, dažnai prieštaraujančios viena kitai. Kitaip sakant, buvo nueita tiesiausiu melo keliu.

Kaip sako išmintis - „melagis turi turėti gerą atmintį", nes priešingu atveju labai greitai tave pagauna sakant netiesą. Tai ir atsitiko. Tokią išvadą darau klausantis tiek Seimo pirmininkės, tiek frakcijos seniūnės. Nepavydžiu joms.

V.VASILIAUSKAS: Pedofilijos skandalas aptėškė purvais ir valdančiųjų, ir viso Seimo veidą, kuris ir iki tol nebuvo visuomenei patrauklus. Nuostabiausia, kad dar tada, kai Generalinė prokuratūra nebuvo pareiškusi įtarimų, valdantieji ir pats K.Bartoševičius nebandė apeliuoti į nekaltumo prezumpciją.

Tik parlamentaras Linas Slušnys, turintis nemenką patirtį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus istorijose, mėgino advokatauti buvusiam Seimo nariui, esą vaikų parodymai nepatikimi ir pan. Tačiau ir jis netrukus užsičiaupė. Matyt, ir pats K.Bartosevičius, ir jo frakcija disponavo informacija, kad prokurorų rankose - nepaneigiami įkalčiai, todėl iškart iškėlė baltą vėliavą.

Tėvynės Sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus tarytum ištiko stabas- premjerė Ingrida Šimonytė tepranešė visuomenei apie savo naktines ašaras dėl įkliuvusio Kristijono, partijos pirmininkas, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat nedaugiažodžiavo: „Kaip asmuo, esu šokiruotas". Ir išėjo atostogų. Per patį partiją ištikusios krizės įkarštį. Trumpiau tariant, paprasčiausiai pabėgo. Pedofilijos skandalas apnuogino TS-LKD lyderystės krizę. Partijoje neatsirado nė vieno asmens, kuris prisiimtų politinę atsakomybę. Iki šiol ničniekas nedrįso prisipažinti, kas K.Bartosevičių pakvietė į TS-LKD Seimo rinkimų sąrašą. Bailių partija.

A.PAULAUSKAS: Trileris „Sugauk niekadėją", nutekinusį informaciją K.Bartoševičiui, tęsiasi. Gerame trileryje įtampos kupiną veiksmą neretai keičia įvairios keistenybės ar juokeliai su paslaptingumo elementais.

Mūsuose gi į televizorių ekranus išeina neseniai valstybės vadovu paskelbtas Vytautas Landsbergis ir „urbi et orbi" skelbia Seimo pedofilijos skandalo „elementus", esą visi konservatoriai yra „padorūs žmonės", o ne „tekintojai". Priduria dar porą LGBT bendruomenę žeidžiančių detalių. V.Landsbergio pasirodymas vieniems sukėlė pasipiktinimą, kitiems juoką. Dar teko ir atsiprašinėti.

Tai kas gi įvyko, kad jau ne vieną savaitę politikai, žurnalistai nerimsta, ieško, kam nuimti skalpą, ką išlydėti iš Seimo pavymui Bartoševičiui? Ir, apskritai, ar tokia misija įmanoma?

Prisiminkime, sausio 20 dieną Seimo pirmininkę aplanko Generalinė prokurorė, norėdama paklausti Seimo vadovės, ar nebus sušaukta neeilinė Seimo sesija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 str. 2 d. skelbia, kad neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. Tuo metu Seime nebuvo jokių indikacijų, kad Seimo nariai ketintų inicijuoti neeilinę sesiją. Suprantama, kad tokį atsakymą Generalinė prokurorė ir gavo iš Seimo pirmininkės. Taigi šis vizitas buvo trumpas ir visiškai bereikšmis.

Generalinei prokurorei turėtų būti pamoka, kad tokių susitikimų metu, kai sprendžiamas Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, paklausimai, prašymai turi būti įforminami raštu. Dar daugiau, tikėtis, kad politikai saugos paslaptį ir nesidalins gauta informacija, būtų tiesiog naivu. Todėl vizitui pasirinktas laikas buvo nelabai tinkamas, nes K.Bartoševičius tuo metu buvo Čilėje ir jo veiksmų, gavus informaciją, tiksliai prognozuoti nebuvo galima. Be to, iš Čilės jis turėjo skristi į Indiją ir laikas galėjo tapti jo sąjungininku. Klausimas, ar netapo? Perspėjant bendrininkus, naikinat įkalčius ar grasinant prieš jį liudijusiems vaikams ir jų šeimoms.

Generalinės prokurorės raštas dėl neeilinės sesijos inicijavimo Seimo pirmininkę pasiekė sausio 23 d. (pirmadienį), neįvardinant Seimo nario pavardės. Norėčiau pažiūrėti, kaip sektųsi rinkti Seimo narių parašus dėl sutikimo anoniminį kolegą patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau viso to neprireikė, nes K.Bartoševičius jau sausio 20-ąją 20 val. parašė pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad atsisako Seimo nario mandato, ir pastaroji sausio 24 d. Seimo nario K.Bartoševičiaus įgaliojimus pripažino nutrūkusius.

Reikšmingas klausimas, kas paskatino K.Bartoševičių, būnant Čilėje ir jau suplanavus kelionę į Indiją, staiga atsisakyti Seimo nario mandato? Mažai kas abejoja, kad K.Bartoševičius gavo ne tik informaciją, kokiu klausimu Generalinė prokurorė apsilankė Seime, bet ir nurodymą nedelsiant rašyti pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tas nurodymas, neabejotinai, atėjo iš asmens, turinčio valdingus įgaliojimus.

G.JAKAVONIS: K.Bartoševičius - valdančiosios TS-LKD Seimo frakcijos, kuri deklaruoja pačius aukščiausius etikos, moralės ir skaidrumo standartus, narys. Priminsiu, kad ši politinė jėga į savo gretas yra integravusi krikščionis demokratus, su jų propaguojamomis vertybėmis. Bet kuriems šios politinės jėgos oponentams net ir už menamas ar tariamas nuodėmes gresia konservatorių ir juos aptarnaujančios sisteminės žiniasklaidos „neapskundžiamas" nuosprendis „iki gyvos galvos".

Prisimename, kaip visai neseniai komikas Olegas Šurajevas pedofilija bandė apkaltinti vienos partijos lyderį - nors nieko neišėjo, bet socialiniai tinklai ir žiniasklaida tiesiog mėgavosi „purvo pylimu". Tad kodėl, jūsų nuomone, dabar tyli dvi Europos parlamente esančios „čiulbuonėlės" - visų Lietuvos ir pasaulio reikalų „žinovės", kitų darbų susirado ir O.Šurajevas su Andriumi Tapinu?

H.ŽUKAUSKAS: Na, kai neturi ką pasakyti, visada nori atrodyti labai užimtas. Taip jau yra. Bet jei kalbėsime apie TS-LKD partiją, tai moralė, skaidrumas, etika yra jų vos ne pamatiniai žodžiai, kurie yra linksniuojami kaskart prieš rinkimus ar kritikuojant oponentus. Aišku, kad į tautą nešamas TS-LKD skaidrumas yra pats „skaidriausias". Paklausite kodėl? Ogi todėl, kad prieš rinkimus savo kalbose, programose jie tai deklaruoja beveik visur.

Reikia pavyzdžių? Prašau, prieš 2020 metų rinkimus į Seimą partijos lyderis G.Landsbergis pristatė Tarybai ir partijos Taryba patvirtino dokumentą „Dėl garbingo elgesio politinėje veikloje", kurį pasirašė visi kandidatuojantys į Seimą. Jame, be kita ko, buvo sakoma: „Kviečiame pasirašyti visus į rinkimus eisiančius žmones, kad, kilus dvejonei, kai žmogus, einantis pareigas, negebės atsakyti į klausimus žiniasklaidai, jis turės trauktis".

Arba, „paaiškėjus pagrįstoms abejonėms dėl veiklos skaidrumo ir teisėtumo", kalbama apie būtinybę „partijai ir visuomenei pateikti situacijos paaiškinimą, nevengti žiniasklaidos, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nekurti dirbtinių kliūčių dangstantis teisine neliečiamybe teisėsaugos institucijoms atlikti savo darbą".

Kaip matote, viskas aiškiai parašyta ir belieka tik vykdyti pasižadėjimus, bet...

V.VASILIAUSKAS: Melas, kad K.Bartoševičius TS-LKD Seimo frakcijoje buvo atsitiktinė, nepastebima figūra. Apie jo išskirtines pozicijas frakcijoje byloja ne tik prestižinės brangiausios užsienio komandiruotės. Aure, į šią kadenciją suburtą Valstybės pažangos tarybą, kuriai pirmininkauja premjerė I.Šimonytė ir kurion sukviesti įvairių sričių Lietuvos autoritetai, Seimo frakcijos pagal kvotą delegavo po vieną narį. TS-LKD į šį elito forumą pasiuntė K.Bartoševičių.

K.Bartoševičius tikrai nebuvo vienišas, netyčia priklydęs pakeleivis Seimo frakcijoje. Kilus skandalui, Druskininkuose buvo prisimintas ir iškabintas praėjusių rinkimų plakatas, kuriame puikavosi du balandėliai- du bičiuliai: K.Bartoševičius ir buvęs Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. K.Bartoševičiui atsisakius Seimo nario mandato, jo vietą Seime užėmė V.Semeška. Perėmė estafetę.

A.PAULAUSKAS: Dabar niekas „neprisimena", kaip K.Bartoševičius atsirado Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąraše ir tapo Seimo nariu. Tačiau atidžiau pažvelgus į nuotraukas, kurios pastarosiomis savaitėmis sukasi ekrane, akivaizdu, kad K. Bartoševičius visada buvo ne tik pirmo partijos dešimtuko narių apsuptyje, bet ir šalia I.Šimonytės. Būtent jis kviečiamas į fotosesijas su svarbiausiais partijos žmonėmis, todėl patikėti, kad niekas nepaklausė, „kas šis žmogus" , tiesiog neįmanoma.

Sakoma, rafinuočiausias melas - kai sakoma pusė tiesos. R.Morkūnaitė-Mikulėnienė dažnai su žurnalistais bendravo lyg sugauta, pripažinusi, kad skambino K.Bartoševičiui, atsisakė įvardinti priežastį, žinučių, pokalbio turinį. Panašu, kad Radvilė, atsargiai rinkdama žodžius, bando netapti atpirkimo ožiu šioje istorijoje.

Ar sunku nustatyti asmenis, skambinusius K.Bartoševičiui į Čilę? Visai nesunku. Seimo narys naudojasi Seimo telefonu, kompiuteriu, turbūt turėjo ir asmeninį privačiai komunikacijai (tai prietaisai, iš kurių reikiamą informaciją galima išgauti).

Manau, tyrėjai ir prokurorai mažiausiai suinteresuoti aiškintis, kuris Seimo narys meluoja, kaip suveikė informacijos perdavimo grandinėlė, nes jų baudžiamąja tvarka atsakomybėn už tai nepatrauksi. Baudžiamojo kodekso 247 str. už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo numato atsakomybę tik specialiems subjektams.

Ne kiekvienas asmuo, atskleidęs ikiteisminio tyrimo duomenis, atsakys pagal šį straipsnį, o tik tie baudžiamojo proceso dalyviai, kurie nurodyti baudžiamojo proceso kodekso 177 str. 2 d. Tai yra proceso dalyviai ar kiti asmenys, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įspėti dėl draudimo juos skelbti be prokuroro leidimo. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 str. Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen tokio rašto iš Generalinės prokurorės, atėjusios į Seimą, tikrai negavo.

Taigi, jeigu informaciją atskleidė politikai ar kiti asmenys, jiems gali kilti moralinė, etinė, drausminė, bet ne baudžiamoji atsakomybė.

Suprantu, kad visuomenės noras žinoti, kas talkino K.Bartoševičiui, verčia įtarinėti Seimo narius, kanceliarijos darbuotojus ir kitus asmenis. Daugelis pastebėjo Seimo pirmininkės ir Generalinės prokurorės pasakojimo neatitikimus. Tad ar buvo pasakyta, kad įtariamas asmuo yra ne iš liberalų partijos?

Kodėl Seimo pirmininkė, Generalinei prokurorei pasakiusi, kad neeilinės sesijos neplanuoja, tą dieną įvykusiame susitikime su premjere, aptarė neeilinės sesijos klausimą? Kodėl G.Landsbergis, apskritai, vengia kalbėti šia tema ir akivaizdžiai pyksta, kai jam apie tai žurnalistai užduoda klausimus? Visas šis nenatūralus elgesys reikalauja paaiškinimo, o ne pykčio proveržių. Romėnai turėjo posakį „Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus".

Bet šiuose tyrimo duomenų atskleidimo gaudynėse iš akiračio dingo pats K.Bartoševičius. Kai aš paklausiau vieno žurnalisto, kodėl pedofilija įtariamo Bartoševičiaus niekas neklausinėja, negaudo prie namų durų, man atsakė, kad jis esą jau privatus asmuo ir jo negalima traumuoti. Sakyčiau, savotiškas požiūris.

Juk vos prieš kelias dienas buvęs Seimo nariu ir dabar tapęs įtariamuoju žmogus paliktas ramybėje, nors turi visus atsakymus į taip rūpimus klausimus. Ką tik prašęs Lietuvos žmonių balsų, pasitikėjimo, už jų pinigus keliavęs aplink pasaulį, staiga K.Bartoševičius atsivėrė nuo jų tylos siena. Ar taip gali būti? Ar Tautos atstovas, nuotoliniu būdu pasitraukęs iš Seimo, neprivalo pasiaiškinti jį išrinkusiems žmonėms?

Tūlas pilietis man gali paprieštarauti, betgi K.Bartoševičius jau ne politikas. Bet klausimas, ar kartu su mandatu atsisakoma garbės, atsakomybės, sąžinės, pagarbos žmonėms? O gal į šiuos klausimus už Bartoševičių nori atsakyti žmogus, atvedęs jį į Seimą? Norisi tikėti, kad atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, sužinosime ne nuosprendžio paskelbimo metu.

G.JAKAVONIS: Konservatorių partijos lyderis G.Landsbergis minėtą skandalą apibūdino kaip išpūstą. Tiesos ieškotojams ir teisybės gynėjams iš Tėvynės Sąjungos, panašu, nerūpi nuo pedofilo nukentėję vaikai. O gal tai šios, save modernia vakarietiška politine jėga vadinančios partijos, sąmoningi veiksmai?

H.ŽUKAUSKAS: Jūs teisus, baisiausia šioje istorijoje yra tai, kas ištiko vaikus, kuriuos mes vis saugojame ir saugojame, tačiau niekaip negalime apsaugoti. Ir truputuką nukrypsiu nuo klausimo, nes yra atviras ir vėl melu apipintas K.Bartoševičiaus atsiradimo sąrašuose klausimas.

Šiuo atveju keista situacija įvyko su partijos vadais, nes matome, kad juos visus ištiko amnezija, kai buvo paklausti, kaip K.Bartoševičius atsirado TS-LKD rinkimų sąrašuose. Niekas nežino, iš kur jis atsirado, niekas beveik jo nepažįsta, niekas su juo nebendravo.

Žiniasklaida publikavo minėto asmens pomėgius dalyvauti priėmimuose, vakarėliuose kartu su partiečiais. Ir vėl amnezija: mes nieko nežinome. Bet sąrašuose jis kažkaip atsirado.

Gal reikėtų priminti konservatoriams ar jų rėmėjams, kad tai yra viską dokumentuojanti ir fiksuojanti partija. Todėl gal bus nesunku susirasti 2020-03-03 Tarybos patvirtintą „2020 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje siūlymo į sąrašą tvarką", kurioje yra aiškiai parašyta kas, kada, kaip siūlo kandidatus ir kas tvirtina galutinius sąrašus. Tai tiek tos tiesos.

Iš patirties galiu pasakyti, kad minėto buvusio Seimo nario kandidatūrą turėjo siūlyti labai aukštą postą užimantis partijos atstovas.

V.VASILIAUSKAS: Kaip ir visus skandalus, net kriminalinius, taip ir pedofilijos skandalą, buvo bandoma politizuoti. Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas nuogąstavo, kad iš šio skandalo naudą išpeš visokie „maršistai" ir net niekuo dėtas advokatas Ignas Vėgėlė, kad per tai į Seimą gali prasibrauti neaiškios jėgos. Bet kas gali būti blogiau nei pedofilai? Ir per ką jie pateko į Seimą? Būtent per „aiškias" partijas.

Kalbėdami apie politines naudas, Seimo nariai visiškai užmiršo K.Bartoševičiaus aukas. Žinoma tik tiek, kad jų buvo keturios. O kiek nežinome? 2007 m. Europos Taryba priėmė Lansarotės konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos". Konvenciją pasirašė valstybės, „atsižvelgdamos į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tokias šeimos, visuomenės ir valstybės apsaugos priemones, kurios yra būtinos pagal jo nepilnamečio statusą", taip pat "matydamos, kad seksualinis vaikų išnaudojimas ir seksualinė prievarta prieš juos išaugo iki keliančio nerimą masto nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu".

Lietuva Lansarotės konvenciją ratifikavo 2012 m. ir užmiršo. Valstybės nūnai kita darbotvarkė - vaikų lytinis švietimas, kova su stereotipiniu požiūriu į lyčių skirtumus, lyties keitimas ir kitokios genderizmo gairės. Nepilnamečio statusas - taip pat jau atgyvena. Ir vis dėlto Generalinės prokurorės N.Grunskienės iš Seimo tribūnos pateikta statistika visiškai patvirtina Lansarotės konvencijos teiginį, jog vaikų seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta prieš juos pasiekė nerimą keliantį mastą. Lietuvos vaikams jau nesaugu net Seime.