Lietuvoje įsteigti aštuoni valstybiniai gamtos draustiniai. Vyriausybė patvirtino jų ribas ir nuostatus. Draustiniai įkurti vertingiausiose saugomose teritorijose, kuriose kyla didžiausia grėsmė rūšims ir natūralioms buveinėms išlikti.
Bendras naujų įsteigtų Jurgelionių ir Margupio botaninių bei Adomiškio, Smiltynės, Svirplinės, Rūžo, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaninių-zoologinių draustinių plotas yra 279,27 hektaro.
Rūžo botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma pūslėtoji aldrūnė - itin retas, plūduriuojantis vabzdžiaėdis vandens augalas. Čia jo populiacija didžiausia Lietuvoje ir viena iš didžiausių Europoje. Margupio botaniniame draustinyje saugomi Margupio slėnio šlaituose dygiųjų krūmynų bendrijas formuojantys kadagynai. Čia saugoma į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos populiacija. Jurgelionių botaninis draustinis įsteigtas, kad būtų išsaugota savita ir reta Lietuvoje miško buveinė su gausia žolinių augalų įvairove. Net trys draustiniai įsteigti Ukmergės rajono savivaldybėje. Adomiškio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos retos rūšys: šarvuotoji skėtė, auksuotoji šaškytė ir raudonpilvė kūmutė. Smiltynės draustinio natūraliose stepinių pievų buveinėse galima rasti retų drugių. Svirplinės draustinyje saugomos retos rūšys, taip pat natūrali žavingų žemapelkių buveinė.
Žaliosios pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje Anykščių rajone gausu saugomų augalų, drugių, žirgelių, varliagyvių rūšių.
Šaltuonos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti retų drugių - kraujalakinio melsvio, didžiojo ausinuko populiacijas, drėgnose pievose augančius paprastuosius kardelius, Šaltuonos upėje gyvenančius retus moliuskus - ovaliąsias geldutes, taip pat natūralias pievų ir miškų buveines.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
