Didžiojoje Britanijoje plušantys emigrantai grįžę į Lietuvą dabar jaučiasi dar didesni turtuoliai. Ne, jų algos nepakilo - tiesiog rekordiškai išaugo svaro kursas. Tačiau ekonomistai įspėja: svetur uždirbti pinigai Lietuvos ekonomikai atneš dar vieną perkaitimą, o čia likę tautiečiai dėl to nuskurs.
Apėmė pirkimo karštligė
Dar 2011-ųjų vasarą Didžiosios Britanijos svaro kursas siekė tik 3,83 lito, tačiau dėl problemų Europoje britų valiuta ėmė sparčiai brangti, kol prieš savaitę pasiekė 4,4 lito (kuris susietas su euru) už vieną svarą. Be abejo, tuo labai apsidžiaugė Didžiojoje Britanijoje dirbantys tautiečiai - jie, kaip ir kasmet, grįžę aplankyti artimųjų nepamiršdavo „pasisvečiuoti“ ir odontologijos kabinetuose ar nekilnojamojo turto agentūrose. Komercinių bankų pateikti duomenys, jog 2011-aisiais Lietuvą pasiekė 4,842 mlrd. litų perlaidų iš užsienio, leidžia manyti, kad neliūdi ir čia likę emigrantų artimieji: ir jie sau gali leisti dar daugiau nei bet kuris kitas čia dirbantis lietuvis.
Londone jau ketvirtus metus gyvenanti Grėtė tvirtina pati kol kas nespėjusi pasinaudoti pakilusio svaro kurso pranašumais - netgi priešingai: Londone neseniai ją aplankiusi mama, išsikeitusi svarus, deja, pajuto kur kas labiau palengvėjusią piniginę. Tačiau merginos draugai ir pažįstami jau skina pabrangusio svaro vaisius. „Pati kol kas neplanuoju grįžti į Lietuvą ilgesniam laikui, tad to skirtumo nepajusiu - čia viskas kainuoja tiek pat, per kelis mėnesius nekito ir atlyginimai. Tačiau keli draugai jau grįžo į Lietuvą, kur santaupas sėkmingai leidžia - draugės mama čia toliau dirba ir būtent šiuo metu nusprendė įsigyti butą, tad neabejoju, kad ji tikrai laimės“, - pripažino Grėtė.
Pataria neskubėti
Nors nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis pripažįsta, kad svaro brangimas gali tapti vienu iš apsisprendimo pirkti būstą motyvų, esą norint laimėti reikėtų pagalvoti, kas su tuo būstu bus daroma.
„Investicija nėra vienpusė - reikia galvoti ne tik už kokią kainą perki, bet kaip keisis to įsigyto turto vertė ateityje. Aišku, dėl pagerėjusio valiutų kurso planuotą investiciją realizuoti šiuo metu apsimoka. Tačiau jei Europoje toliau kils problemų, jos gali atsiristi ir iki Lietuvos, o į tai nekilnojamojo turto rinka reaguoja neigiamai. Dėl svaro - žmonės gali dar palaukti: gal svaras kils dar labiau“, - nepatarė skubėti jis.
Dantys arba atostogos
Lietuvos odontologų rūmų tarybos vicepirmininkas Alvydas Šeikus pažymi, kad pastaruoju metu vadinamasis medicininis turizmas, ypač iš Didžiosios Britanijos, iš tiesų gerokai suaktyvėjo. Anot jo, dažniausiai lietuviai užplūsta odontologijos klinikas per Kalėdas ir Velykas.
„Bėda tai, kad tik tuo metu daugelis emigrantų gauna atostogas, bet tada atostogauja ir dauguma gydytojų. Tad patekti pas odontologą darosi sunkiau“, - pripažino jis.
Pasak A.Šeikaus, klientų iš Didžiosios Britanijos netrūksta ir šiltuoju metų laiku, tad ši vasara, kai svaro kursas bus gerokai aukštesnis nei anksčiau, turėtų būti viena aktyviausių.
„Tuomet žmonės renkasi, ar vykti į Havajus, ar grįžti į Lietuvą ir pasirūpinti savo sveikata. Dabar tai naudinga ir finansine išraiška, tad tai gali tapti svarbiau“, - pripažino jis.
4,8 - Tiek milijardų litų 2011-aisiais oficialiai į Lietuvą persiuntė emigrantai
60 - Tiek lietuviškų centų pabrango vienas svaras nuo 2011-ųjų liepos
Vladimiras TRUKŠINAS - Nepriklausomas finansų analitikas:
Emigrantų atvežami pinigai, kurių metinės sumos jau artėja prie 5 mlrd. litų, didina pinigų kiekį, o kai pinigų atsiranda greičiau, nei auga šalies ekonomika, tie pinigai nuvertėja. Taigi tai žlugdo šalyje esančios pinigų masės perkamąją galią: susiformuoja didelė infliacija, didelės vidinės kainos, todėl eksportas tampa nebekonkurencingas.
Kitas dalykas - patys emigrantai: pasikeitus valiutų kursui, jiems čia gerai. Tačiau dėl jų įneštų pinigų kylančios kainos labiausiai smogia tiems, kurie tų pinigų iš užsienio negauna, o dirba čia, gauna pensijas, pašalpas. Mat verslas pardavinėja viską tomis kainomis, kuriomis yra perkama, taigi vietiniams viskas pasidaro per brangu.
Dar viena problema - lito susiejimas su euru. Galimybės keisti valiutų santykio neturime, nes mes beveik įsivedę eurą: kaip elgiamasi su euru valiutų rinkoje, taip per tiesiogiai susietus koeficientus elgiamasi ir su litu. Pasirinkimo neturime.
Lenkai, kurių pasirinktas valiutų modelis leidžia keisti zloto kursą, sugebėjo vartojimo infliaciją 2008-aisiais išlaikyti ties 4 proc. riba, kai pas mus ji siekė 11 proc. Jie tai sugebėjo suvaldyti, o mes - ne. Kitas klausimas, ar mes sugebėtumėme tuo pasinaudoti, jei atsietume litą nuo euro. Manau, sugebėtume.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
