1 nuotr.Karantino sąlygomis darbuotojai dirba vidutiniškai 2 valandomis ilgiau nei įprastai. Tokius skaičius rodo kibernetinio saugumo paslaugas verslui teikiančios kompanijos „NordVPN Teams“ duomenys.
Didžiausi pokyčiai matomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur darbo diena pailgėjo beveik 40 proc., t.y. 3 valandomis daugiau. Tuo tarpu Europos valstybėse, tarp kurių ir Lietuvoje - 2 valandomis. Tokios tendencijos ryškiausiai pastebimos žinių ekonomikos įmonėse, kurios dėl savo veiklos pobūdžio yra mažiau priklausomos nuo darbo vietos.
„Stebėdami mūsų naudojamų serverių apkrovas pastebime, kad dirbti pradedama gerokai anksčiau, tačiau darbo diena baigiama panašiu metu, kaip ir iki pasaulinės pandemijos pradžios. Tai gali būti susiję su tuo, kad žmonės neužtrunka keliaudami į savo darbovietes. Sutaupytas laikas, kurį seniau darbuotojai praleisdavo transporto kamščiuose, skiriamas darbui“, - teigia Danielis Markusonas, „NordVPN Teams“ kibernetinio saugumo ekspertas.
Pasak kibernetinio saugumo specialisto, karantino sąlygos parodė, kad daugelis įmonių vis dar nėra pakankamai pasiruošusios tokio pobūdžio situacijoms. „Tai matome iš kone 600 proc. išaugusių „NordVPN Teams“ pardavimų. Be to, pasak „Gartner“ atlikto tyrimo, net ir didelės kompanijos, turinčios 10 tūkst. ar daugiau darbuotojų, technologiškai saugias nuotolinio darbo sąlygas gali sudaryti tik apie 10 proc. visų savo darbuotojų“, - komentuoja Danielis Markusonas.
Anot eksperto, šiuo metu VPN (arba virtualaus privataus tinklo) technologija itin domimasi todėl, kad ji darbuotojams padeda nuotoliniu būdu saugiai pasiekti vidines įmonės sistemas, resursus ir duomenis, nepriklausomai nuo vartotojo lokacijos ar naudojamo interneto kokybės. Taip užtikrinama, kad įmonei svarbi ir konfidenciali informacija bus apsaugota nuo programišių ar kitų trečiųjų šalių.
D. Markusonas pabrėžia, kad yra ir kitų priemonių, galinčių užtikrinti saugesnį darbą nuotoliniu būdu: „Visų pirma, darbui rekomenduojama naudoti ne asmeninį, bet darbo kompiuterį. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad jame esanti programinė įranga būtų nuolat atnaujinama. Labai svarbu naudoti skirtingus ir kompleksiškus slaptažodžius, baigus darbą - tvarkingai atsijungti nuo visų sistemų, o jei jos vis dar įjungtos - susilaikyti nuo naršymo internete asmeninėms reikmėms.“
Specialisto teigimu, dirbant iš namų privalu išlaikyti budrumą ir neskubėti atidarinėti gautų internetinių nuorodų bei dokumentų, nepriklausomai nuo to, ar siuntėjas yra žinomas. Siunčiant konfidencialus duomenis rekomenduotina naudoti dokumentų ir informacijos šifravimo programas, tokias kaip, pavyzdžiui, „NordLocker“.
