Politika ir cukinijos

Tai jie, influenceriai, paaiškina, ką mums valgyti pusryčiams. Kaip madingai nusilakuoti nagus. Kas yra „cool“, o kas - visiška seniena. Kol influenceriai reklamuoja madingus skudurėlius, kremus ar restoranus, bet nesikiša į politiką, tol jie nekelia jokios rizikos. Nebent kokiai nors sekėjai kremas netiks. Kitaip įvyksta, kai influenceriai bando paveikti rinkimų rezultatus. Tarkime, užslėpta reklama ar tada, kai politinė agitacija draudžiama.

Aišku, daug kas priklauso ir nuo sekėjų auditorijos. Jei sekėjai politiškai brandūs, jie vis vien balsuos už tą partiją ar kandidatą, kurio patys pageidauja. Tačiau kitaip gali atsitikti, kai populiarią „žvaigždutę“ ar „žvaigždūną“ seka jaunimas. Nuoširdesnis, patiklesnis, ir, be abejo, naivesnis. Jei žvaigždutė, prieš tai pasidalinusi farširuotų cukinijų receptu, lyg tarp kitko pareikš, jog rytą jau pabalsavo už politiką X ir už partiją Y, didelė tikimybė, kad ir jaunieji sekėjai pasirinks politiką X ir partiją Y.

Teks atsakyti, bet kaip sugauti?

Kaip nuo tokios agitacijos apsisaugoti? Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė atsakė taip:

„Turi būti administracinė atsakomybė, kada socialiniuose tinkluose vyksta agitacija dieną prieš rinkimus ir per rinkimus, kada agitacija draudžiama iki 20 val. vakaro. Politinė agitacija socialiniuose tinkluose įstatymiškai yra leidžiama, bet, jei nuomonės formuotojai skleidžia savo idėjas, ragina balsuoti už atitinkamus asmenis, partijas, tai turi būti pažymėta kaip politinė reklama. O jei už politinę reklamą gautas ar bus gautas finansavimas, tai apie tai turi būti deklaruota Vyriausiajai rinkimų komisijai.“

Bet ar įmanoma socialinių tinklų platybėse sukontroliuoti visus influencerius? Juolab jei vieną dieną visai nekaltai reklamuoja priaugintus nagus, o už savaitės - jau politiką, bet, pavyzdžiui, giriant jį kaip šaunų šeimos žmogų?

„Be jokios abejonės, sunkus klausimas, - sutiko L.Matjošaitytė. - Sunku socialiniuose tinkluose įsidėmėti ir kontroliuoti visus visuomenės nuomonės formuotojus. Be to, vieni influenceriai turi labai aukštus sekėjų reitingus, kiti - mažiau. Trūksta reguliavimo, kiek vienas ar kitas influenceris paveikia visuomenės nuomonę, kiek turi būti sekėjų, kad visuomenės nuomonė būtų labiau ar mažiau paveikta. Turėtų būti nustatyta, kokia yra poveikio gradacija.

Kaip sakau, trūksta reguliavimo Lietuvoje, bet Lietuva nėra išimtis. Ir kitose šalyse panašiai. Socialines platformas nėra paprasta sureguliuoti. Kalbame ne tik apie influencerius. Socialinių tinklų įrašuose gali būti ir kitų asmenų, kurie turi gerokai mažiau sekėjų, nėra vadinamieji influenceriai, bet taip pat gali formuoti savo rato žmonių nuomonę. VRK negali išanalizuoti kiekvieno atvejo, ar tai buvo bandymas formuoti nuomonę, kad vieno politiko pozicija būtų geresnė už kitų. Bet kiekviena situacija, kur socialiniuose tinkluose propaguojamas vienas ar kitas kandidatas, turėtų būti pažymėta kaip politinė reklama.“

Poveikis vis didesnis

Ar VRK pastebi, kad, visuomenei vis labiau naudojantis socialiniais tinklais, influenceriai per rinkimus daro vis didesnį poveikį?

„Be jokios abejonės. Ir per prezidento, ir per Europos Parlamento rinkimus iš tiesų pastebėjome, kad socialiniuose tinkluose padaugėjo pastangų formuoti visuomenės nuomonę. Per Europos Parlamento rinkimus gal mažiau, bet ypač per šalies prezidento rinkimų pirmąjį turą. Sureagavome, kiek įmanoma. Bet mūsų, VRK , žmogiškieji resursai nėra tokie dideli.

Reikėtų galvoti apie teisinį reguliavimą. Rasti takoskyrą tarp žmogaus asmeninės saviraiškos laisvės ir rinkėjų nuomonės formavimo“, - „Vakaro žinioms“ sakė L.Matjošaitytė.

Trapi takoskyra

Ir tikrai sunku nustatyti, kur piliečio asmeninė saviraiška, o kur - visuomenės nuomonės formavimas. Pvz., žinomas influenceris A.B., turintis 17 944 sekėjų, ką tik pavadina Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę raudonąja Aušrine. O kitas influenceris, 19 506 sekėjus turintis O.Š. pernai stebėjosi, kodėl kandidatą į šalies prezidentus Saulių Skvernelį savo piniginėmis aukomis beveik neparemia paprasti žmonės. Gal visai ne tiems atstovauja nei viešai kalba? O šit kitą kandidatę Ingridą Šimonytę net pats O.Š. nori 50 Eur paremti. Tik nespėjo užpildyti turto deklaracijos.

Kažin, ar tokius viešus atviravimus galima pavadinti politine reklama, juolab kai atviraujama ne tomis dienomis, kai draudžiama rinkimų agitacija. Tačiau vis vien formuojama neigiamas požiūris į tam tikrus politikus. Tad kyla klausimas: ar demokratinėje visuomenėje, kurioje gerbiama asmeninė saviraiškos laisvė, iš viso galima išvengti tokio visuomenei daromo poveikio?

Kita vertus, ne kiekvienas influenceris turi tiek sekėjų, kiek reklamuojasi. Anot influencerių rinkodaros agentūros „Influenceriai.lt“, melagius lengva sugauti. Jei influenceris nurodo apie 70 proc. sekėjų iš tos valstybės, kurioje pats gyvena, o kiti sekėjai - iš Brazilijos, Indijos ar kitų vietų, kuriose asmuo niekada nesilankė, galima įtarti, jog jie išgalvoti. O šiaip influencerystė yra visiškai natūrali XXI a. žmogaus susikurta darbo vieta. Priklausoma nuo patiktukų. Kuo daugiau sekėjų ir jų patiktukų, tuo daugiau influenceris gali uždirbti. Vieno patiktuko kaina - 0,12 Eur.

Tiesa, šiemet balandžio pabaigoje VRK pirmą kartą ryžosi kontroliuoti ir šalies influencerių veiklą. Pvz., jei influenceris reklamuoja partiją ar politiką neatlygintinai, turi parašyti, kad tai neatlygintina reklama. Jei asmuo yra partijos ar visuomeninio judėjimo kandidatas rinkimuose ar pats save išsikėlęs, turi savo socialinių tinklų profilyje, biografijos skiltyje tai nurodyti. Rinkimų dieną neleistina grįžti ir komentuoti ankstesnes temas, kuriose buvo reklamuojami atskiri kandidatai ar partijos.

Komentuoja agentūros „Influenceriai.lt“ įkūrėja ir vadovė Laura ALEKSANDRAVIČĖ:

Ar politinės partijos užsisako influencerių paslaugas? Tikrai pasitaiko. Pavyzdžiui, pernai per šalies prezidento rinkimus buvo naudojamasi influencerių palaikymu. O šiemet VRK priėmė sprendimą, kad tokį palaikymą reikia pažymėti kaip politinę reklamą.

Tačiau mūsų agentūros atstovaujami influenceriai yra griežtai nutarę politikams nedirbti. Kiek influenceriai Lietuvoje uždirba? Tai priklauso nuo daug sąlygų. Nuo sekėjų sudėties. Ar reklama nukreipta būtent į tą tikslinę auditoriją. Tačiau jei turi 50 tūkstančių sekėjų, jau gali išgyventi. Didžiausia sekėjų koncentracija - iki 30 metų, tačiau yra ir daug vyresnių. Influenceriai - taip pat įvairaus amžiaus.

Ar daug Lietuvoje influencerių, iš šios veiklos išgyvenančių? Labai daug! Visi mūsų agentūros atstovaujami žmonės gyvena tik iš šios veiklos. Ir uždirba daugiau nei vidutinio dydžio algas. Ar jie daro įtaką visuomenei, ypač jaunimui? Manau, kad taip. Tačiau turi ne tik didžiulę įtaką, bet ir atsakomybę.