Nuo vienalyčių partnerysčių iki santuokų - tik vienas žingsnis

Vienas iš dalyvavusių ekspertų, advokatas iš Jungtinės Karalystės, žmogaus teises ginančios organizacijos „ADF International" direktoriaus pavaduotojas Robertas Klarkas (Robert Clarke). Jis apžvelgė, kokia yra tarptautinė praktika šalyse, kurios įtvirtino lyčiai neutralų Partnerystės institutą, ir įspėjo Lietuvą nesirinkti tokio kelio: „Tarptautinė praktika rodo, vos tik šalyje priėmus partnerystę, netrukus pereinama prie šeimos apibrėžimo pakeitimo ir vienalyčių santuokų įteisinimo. Paprastai tai trunka kelerius metus. O tuomet daromas poveikis pagrindinėms žmogaus laisvėms. Nes partnerystės įstatymai paliečia ne vieną visuomenės gyvenimo sritį.

Taip pat didelį poveikį šių įstatymų priėmimas daro Bažnyčiai. Dalis tikinčiųjų organizacijų priverčiamos užsidaryti. Yra atvejis, kai kunigas buvo areštuotas, nes drįsto skaityti ištraukas iš Biblijos apie homoseksualumą."

Jis pastebėjo, kad apribojus teisę įsivaikinti tos pačios lyties partnerystę įteisinusiems asmenims, kaip tai būtų siūloma Lietuvoje, EŽTT, nagrinėdamas tokią bylą, pripažins, jog tai yra diskriminacija.

Kalbėdamas konstitucinės teisės ekspertas Vytis Turonis atkreipė dėmesį, kad partnerystės įteisinimas sukurtų dviejų rūšių šeimas: „Partnerystės institutas partneriams suteiktų šeimos teisinį statusą. Tokiu būdu jis konkuruoja su Konstitucijoje įtvirtinta išskirtine santuokos padėtimi. Partnerystė ta apimtimi, kuria dubliuoja šeimos sampratą, vertinama, kaip prieštaraujanti Konstitucijai. Partnerystės apibrėžime atsisakoma lyčių papildomumo, kuris Konstitucijoje taikomas asmenims, norintiems sukurti šeimą. Negalima toleruoti situacijos, kai dėl įstatymo leidėjo iniciatyvos tam tikros šeimos turėtų mažesnės apimties teisinę apsaugą nei kitos. Tačiau taip nutiktų priėmus Partnerystės institutą. Kyla abejonių, ar ateityje neišnyktų ribos tarp partnerystės ir santuokos.

Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad EŽTT nėra numatęs pareigos valstybėms sudaryti galimybę tos pačios lyties asmenims sudaryti santuoką ar partnerystę. Esant politinei iniciatyvai, šių asmenų apsauga gali būti užtikrinama kitomis teisinėmis priemonėmis", - sakė V.Turonis ir priminė, kad Konstitucija buvo priimta žmonių referendumu, tad, sprendžiant šį klausimą, Tautos balsas neturi būti paskutinis.

Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas Audrys Globys pristatė visuomenės nuomonės tyrimus dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. „Buvo dviem skirtingais būdais ir skirtingų kompanijų atlikti du tyrimai. Daugiau kaip pusė respondentų pasisakė už vyro ir moters šeimos stiprinimą. Už šeimos sampratos pakeitimą pasisakė 8 proc. respondentų. Tad tik tiek suaugusių Lietuvos gyventojų realiai palaiko kylančią iniciatyvą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros", - sakė A.Globys.

Taip pat buvo bandoma nustatyti, kokia yra visuomenės nuomonė dėl homoseksualių asmenų bendro gyvenimo teisinio reguliavimo. Didžioji dalis apklaustųjų - 41-42 proc. - mano, kad homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti jų teisinę apsaugą. Penktadalis apklaustųjų mano, kad homoseksualios poros jau dabar turi visas joms reikalingas teises ir teisines garantijas. Mažiausia dalis - 17 proc. - palaiko teiginį, kad homoseksualios poros turi teisę į šeimos santykius, dėl ko svarbu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

„Tai rodo, kad viešojoje erdvėje kuriamas mitas, jog mūsų visuomenė yra homofobiška, neatitinka tikrovės. Lietuvos žmonės supranta, kad teisinga būtų spręsti ne lyčiai neutralią partnerystę, kuri sudarytų pagrindą kurti šeimos santykiams, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kas nesudarytų įsivaikinimo ar dirbtinio apvaisinimo galimybių nei dabar, nei ateityje", - apibendrino A.Globys.