Ūkininkai baiminasi

Su naujomis taisyklėmis atsiranda laiko (1 val. 30 min.) ir atstumo (ne toliau kaip 15 km) limitai, apibrėžiantys, kada pienas iš pieno ūkio turi būti pristatomas į supirkimo punktą.

Tokia paslauga naudojasi nedideli karvių ūkiai, neturintys galimybės patys transportuoti. Žemės ūkio ministerija akcentuoja, kad šiuo reikalavimu siekiama sutrumpinti pieno transportavimo kelią iki supirkimo punkto, pienas būtų pristatytas tinkamos temperatūros bei išsaugota jo kokybė. Už aukštesnės kokybės pieną pieno gamintojai galėtų gauti didesnę pieno supirkimo kainą.

Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog jam skambina dėl naujos tvarkos sunerimę smulkūs karvių laikytojai ir sako, kad baiminasi bankroto. „Ši valdžia lyg atsigręžia į smulkiuosius, o daro viską priešingai. Europos Sąjunga sako, kad negali būti skirstomi tiekėjai pagal dydį, tai, manau, ieškoma būdų, kaip smulkiuosius ūkininkus „pastatyti į vietą“. Žmonės sako - mums galas“, - piktinosi V.Juodsnukis.

„Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis ramina, kad tvarka yra skirta ne smulkiems ūkininkams, o būtent tarpininkams, kurie pieną iš ūkininkų superka.

Kainos negali būti diskriminacinės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, deja, tendencijos tokios, kad pienininkystė Lietuvoje traukiasi. „Ūkininkus mausto visi, kas netingi, ūkininkui nėra ką daryti.

Kainos numušamos, jos dešimtmečiais pačios mažiausios Europoje. Taip pat yra atskirtis tarp didesnių ir mažesnių ūkininkų. Jei turi 10 karvių, tai toks primetimas, kad iškart užsidaryk, nes nėra perspektyvos.

Produkcijos kainos neturi skirtis, neturi būti diskriminacinės, šiandien pieno kaina skiriasi du kartus“, - teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Situaciją komentuoja „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis:

- Jūs tikitės, kad nauja tvarka pagerins pieno kokybę? - „Vakaro žinios“ klausė Egidijaus Simonio.

- Pieno taryboje buvo kalbėta, kad reikia gerinti pieno kokybę, nes transportuojant kelias valandas jis susigadina. Pienas turi būti transportuojamas atitinkamu transportu. O čia transportuojama su tiekėjo tara, plastikiniais, aliuminiais bidonais. Pienas per dvi valandas po pamelžimo turi būti atšaldytas iki reikiamos temperatūros. Taigi arba atšaldo ūkininkas, turėdamas šaldymo įrangą ūkyje, arba pristato į pieno supirkimo punktą, kur yra šaldytuvas, arba turi būti pienas pristatomas per tam tikrą laiką. Juk po to geometrine progresija pradeda daugintis bakterijos.

- Kaip buvo iki šiol?

- Įmonės, kurios superka ir parduoda pieną, t.y. vadinamieji tarpininkai, piktnaudžiaudavo, važiuodavo po kelis šimtus kilometrų, tas pienas buvo vežiojamas po kelias valandas. Būdavo atvejų, kai transporto priemonės nehigieniškos, netvarkingos, vežami kartu ir tepalai, greičių dėžės, to tikrai negali būti. Tai didžiausias pažeidimas.

- Nejau smulkieji ūkininkai dėl naujos tvarkos nerimauja be pagrindo?

- Ūkininkams niekas neturėtų keistis. Tarpininkas ūkininkui sumoka labai mažai, o iš įmonių gauna santykinai didelę sumą. Išeina kaip spekuliavimas. Jei ūkininko pieną tarpininkas sugadina, tai dar nuskaito nuo jo už neatitiktus pieno rodiklius, nes Pieno supirkimo taisyklėse parašyta, jei pienas neatitinka tam tikrų rodiklių, taikomos nuoskaitos.

- Jeigu tarpininkai netilps į nustatytus limitus, jiems bus baudos?

- Kiekviena įmonė, priimdama pieną, pasitikrina visus rodiklius - bakterijos, somatinės ląstelės, temperatūra, santykinis tankis ir t.t. Jeigu pienas bus netinkamas, perdirbimui jo tiesiog nepriims. Ir iki naujos tvarkos tas galiojo. Jeigu tarpininkai pažeidinės sugriežtintus reikalavimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imsis sankcijų.

- Ar nenutiks, kad tarpininkai nebesupirks iš atokiau gyvenančių ūkininkų pieno, nes tokiu atveju vežimas viršytų pusantros valandos?

- Yra vietovės, kur atvažiuoja 5-8 tarpininkai, ir perdirbimo įmonės turi stacionarius punktus. Jeigu vienas negalės atvažiuoti, nebus taip, kad neturės kur parduoti pieno. Nematau problemos, kad kažkas nesupirks pieno, nes drastiškai kovojama dėl kiekvieno tiekėjo.