Kai pagrindinis atlyginimas ar pensija netenkina arba dirbate tokį darbą, kur veiklos yra vos porai valandų, o likusią dieną nėra ką veikti, imate svarstyti, kaip užsidirbti papildomai. Internete galima rasti egzotiškų ir paslaptingų pasiūlymų.
Dažnas papildomą darbą siūlantis skelbimas prasideda klausimu, ar juo susidomėjęs žmogus norėtų papildomo darbo. Kas galėtų atsakyti „ne“, tuo labiau kad papildomą uždarbį siūloma derinti prie kito darbo ar mokslų.
„Užsidirbk 40-70 litų už dalyvavimą apklausoje vakarais. Pasakyk, ką galvoji apie savo banką, draudimo kompaniją, rūkomas cigaretes, prekybos centrą, geriamas sultis ir alkoholinį gėrimą“, - akį patraukia skelbimas viename žiniatinklyje.
Apsimetusi papildomo darbo ieškančiąja skambinu skelbime nurodytu telefonu. Atsiliepia darbdavė, individualios įmonės savininkė. Ir ji pirmiausia reikalauja duomenų ne tik apie potencialios darbuotojos amžių ir išsilavinimą.
Papildomai prašo nurodyti banką, į kurį iš pagrindinės darbovietės pervedamas mano atlyginimas, draudimo bendrovę, kurioje draudžiu automobilį ar savo gyvybę.
Esu verčiama prisipažinti, kokias cigaretes rūkau ir kokius alkoholinius gėrimus vartoju. Kitame laido gale atsiliepusi moteris taip pat nepamiršo paklausti, kur gyvenu, paprašė atskleisti ir kitų mano asmenį liečiančių duomenų.
Supratau ir tai, kad nėra jokių garantijų, kad gauti duomenys nebus panaudoti nusikalstamais tikslais, todėl kalbu, kas ant liežuvio papuolė. Galbūt todėl su potencialia darbdave susitarti nepavyksta.
Slapto pirkėjo darbas įdomus
Dėmesį atkreipė gana intriguojantis papildomo darbo pasiūlymas tapti slaptu pirkėju bet kuriame šalies mieste. Už vienos užduoties atlikimą žadamas 15-40 litų atlygis.
Bet slaptas pirkėjas negali būti visiškas vargšas. Jam reikia turėti kompiuterį, internetą ir mobilųjį telefoną, gerai mokėti lietuvių kalbą, jam praverstų ir anglų kalbos žinios.
Mįslingu ir įdomiu pasiūlymu buvo susidomėjęs ir vieno nedidelio miesto gyventojas Remigijus, jis pasakojo, kad tapti slaptu pirkėju nebuvo lengva.
Iš pradžių teko pereiti nemenką atranką, vėliau pėdinti į parduotuvę ir už nosies vedžioti pardavėjas, o tuomet išeiti nieko nepirkus. Konkrečių užduočių Remigijus gavo tik po specialių mokymų. Atlikus užduotis tekdavo rašyti smulkias ataskaitas.
Vis dėlto padirbėjęs kelis mėnesius vyras suprato, kad parduotuvėse tapo atpažįstamas, pardavėjos jam pradėjo stulbinamai šypsotis, demonstravo neįtikėtinai mandagų aptarnavimą. „Karjerą teko baigti. Darbas buvo įdomus, tačiau negaliu sakyti, kad daug užsidirbdavau“, - šiandien prisimena buvęs slaptas pirkėjas.
Slaptieji pirkėjai dirba visur
Slaptųjų pirkėjų paslaugas užsisako prekybos tinklai, kelionių agentūros, bankai. Mat jiems reikia žinoti, kaip pirkėjai vertina aptarnavimo kultūrą ir kokybę.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigia, kad „Rimi“ perka slaptųjų pirkėjų paslaugas iš išorinių kompanijų ir jomis naudojasi reguliariai - du kartus per mėnesį.
Slaptųjų pirkėjų prašoma vertinti parduotuvių švarą, aplinką, pardavėjų elgesį ir kultūrą. Tai nuomonė iš šalies, į kurią atsižvelgus taisomi pastebėti trūkumai, tobulinama aptarnavimo sistema.
„Nežinau nė vieno atvejo, kad dėl slapto pirkėjo pastabų būtų atleisti „Rimi“ darbuotojai. Dažniausiai kalbame, mokome, ką privalu pakeisti“, - tvirtina R.Stanaitytė-Česnulienė.
Kita vertus, didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigia, kad jos atstovaujamas tinklas tokios paslaugos neperka, nes įmonė pati turi efektyvią vidinę teikiamų paslaugų ir aptarnavimo kokybės kontrolės sistemą. Tiesa, kol jos nebuvo, „Maxima“ irgi naudojosi slaptaisiais pirkėjais.
Teigiama, kad tokia sistema ne visai yra efektyvi dėl to, jog patyrusios pardavėjos nesunkiai atpažįsta slaptuosius pirkėjus. Mat jie labai jau mėgsta visur šniukštinėti, uždavinėti keistus klausimus, kartais stengiasi sukelti konfliktą ir stebi, ar pardavėjos moka rasti kompromisą.
Amžini studentai
Puiki proga papildomai užsidirbti - pagalba mokytis tingintiems ar magistro, bakalauro diplominių darbų nesugebantiems parašyti studentams. Siūlymų parašyti teisės, vadybos, ekonomikos, istorijos, pedagogikos, edukologijos, filosofijos diplominius, kursinius darbus ar referatus internete gausybė. Už šių sričių magistrinio darbo „pagalbą“ galima užsidirbti 2690 litų, už bakalauro - 2390. Parašyti kursinį darbą kainuoja 690 litų, referato - 200.
Tiesa, apklausose ir slaptųjų pirkėjų akcijose dažniau dalyvauja skurstantys visuomenės atstovai, o padedantieji studentams nėra iš tokių.
Būsimiems bakalaurams ir magistrams dažniausiai padeda ne šiaip kas, o advokatų padėjėjai, ministerijų ir savivaldybių, kitų biudžetinių įstaigų tarnautojai, verslo konsultantai ir analitikai, netgi aukštųjų mokyklų buvę dėstytojai.
Ne visi studentų padėjėjai savo paslaugas siūlo viešai. Jeigu diplominių darbų rašytojo darbai pelno gerus įvertinimus, apie jį studentai sužino vieni per kitus.
Pensininkės tvarko namus
Papildomai užsidirbti nori ir elgetiškas pensijas gaunantys garbaus amžiaus žmonės.
Tačiau jau išėjusi į pensiją panevėžietė Irena sako, kad eina papildomai uždarbiauti ne dėl pinigų, o todėl, kad nenori nuobodžiauti žiūrėdama televizijos serialus ir verkšlenti dėl mažos pensijos.
Panevėžietė tvarko turtingesnių žmonių namus. Turėdama penkis namus Irena per mėnesį prie pensijos prisideda 1000 litų. Į kiekvieną namą ji eina kartą per savaitę ir užtrunka visą dieną, nes tenka ne tik idealiai sutvarkyti kambarius ir kitas patalpas. Tvarkytoja keičia patalynę, valo langus, išskalbia ir išlygina drabužius.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
