Po tariamo Lietuvos įstojimo į ES (už tai balsavo tik 57 proc. iš Konstitucijos reikalaujamų 75 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių) buvo sunaikinta visa Lietuvos pasienio infrastruktūra Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Tarpvalstybiniai susitarimai dėl Šengeno erdvės ir ES teisės aktai numato taip vadinamų valstybių teisę įvesti savo sienų kontrolę, tačiau tai tik trumpalaikiai epizodiški veiksmai. Tariama Lietuvos valstybė kol kas neišdrįso pasinaudoti šia teise.

Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos paskelbto Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto, tam, kad kitos valstybės pripažintų mūsų atkurtą valstybę, visų pirma pagrindinės Vakarų valstybės reikalavo, kad kontroliuotume valstybės sieną ir fiziškai, ir ekonomiškai. Ir tai darėme. Skaudžiai. Būdami beginkliai. Kentėdami ne tik nepriteklių, bet ir fiziškai. Galvas paguldė pasienietis Gintaras Žagunis, Medininkų tragedijos aukos - muitininkai ir jiems talkinę policininkai. Kokia parodija dėl Baltarusijos-Lietuvos sienos „apsaugos" taps šių aukų pagerbimas liepos 31 d. Medininkų poste, praėjus 30 metų...

2015 m. liepą prezidentė D.Grybauskaitė ir kiti mūsų valdžios populistai tvirtai pasakė, kad Lietuva nesutiks su Europos Komisijos pasiūlymu priimti 325 nelegalus, o 2015 m. rusėjo 11-ąją eilinį kartą kapituliavo - sutiko su nurodymu priimti 1105. Už kažkieno pinigus jau buvo mojuojama rankutėmis ir plakatėliais TV kameroms ne tik Vokietijoje (pagerbiant už šiuos „nuopelnus" Angelą Merkel), bet ir Vilniuje. Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis lakstė į Briuselį, mūsų tariamos valstybės vardu „aprobuodamas" mūsų „sprendimus", kuriuos jam išvykus į Briuselį per keletą minučių elektroniniu būdu suderindavo Lietuvos URM, VSD.

Apie tai, kad Lietuvoje galioja Baudžiamasis kodeksas, nustatantis baudžiamąją atsakomybę sieną kertantiems nelegalams ir jiems padedantiems, į neeilinę sesiją š.m. liepos 13 d. susirinkęs Seimas „pamiršo" ir „saliamoniškai" nusprendė juos izoliuoti šešiems mėnesiams. „Originalus" būdas nelegalą paversti legaliu asmeniu. Mūsų Baudžiamasis kodeksas tokius veiksmus įpareigoja vertinti labai konkrečiai: neteisėtą sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (BK 291 ir 292 str.); mūsų valdžios veiksmus - išdavyste ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 117 ir 118 str.); piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais (BK 123 str.); prekyba poveikiu ir papirkimu (BK 226 ir 227 str.); tarnybos pareigų neatlikimu (BK 229 str.). Tačiau Lietuvoje yra dvejopi teisės standartai - valdžios savivalę dangsto prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva Seimo „įteisinta" prokuroro teisė nepradėti ikiteisminių tyrimų dėl akivaizdžių valdžios nusikaltimų.

Tai, kad Minske veikė Lietuvos konsulinė tarnyba, tikrindavusi šiuos asmenis ir išduodavusi ar neišduodavusi jiems leidimus atvykti į Lietuvą, teks bent kuriam laikui pamiršti. Dėl „išdidžios" mūsų politikos Baltarusijos atžvilgiu. Įdomu, ar mūsų valdžios žmonės suvokia, kad už nelegalios Baltarusijos „valdžios" atstovybių „legalizavimą" Lietuvoje ir jos finansavimą mūsų valdžios funkcionieriams gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Baltarusijos įstatymus?

Nebent mūsų valdžios „vietinis" tikslas yra paprastutis, pvz., 2021 m. birželio 30 d., prisidengus „istoriniu" Vytauto Landsbergio asmeninių ambicijų tenkinimo klausimu, per 5 minutes Seime priimtas įstatymas, leidžiantis privatizuoti strateginį ir vienintelį mūsų Klaipėdos jūrų uostą, o paskui per keletą minučių buvo įteisintas. Pasirodo, iki šiol Klaipėdos jūrų uoste nėra įteisintas skystų dujų terminalas skambiu Independence pavadinimu.

Norėtųsi, kad nebeapgaudinėtume savęs. Po Mastrichto sutarties dėl Europos Sąjungos kūrimo pasirašymo 1992 m. italų istorikas, vienas iškiliausių Italijos katalikiškosios inteligentijos atstovų Robertas de Matejas laišku perspėjo Europos Parlamento narius, kad tai yra nihilistinė Europos sunaikinimo svajonė. Kad tikrasis Mastrichto sutarties tikslas nėra vien tik bendra rinka, kad po monetarinio suvereniteto nusavinimo bus ir politinio suvereniteto nusavinimas, kad šio projekto tikslas - Europos megavalstybė ir regioninės mikrovalstybės. Kataliko R. de Matejo laiške pasiūlytas ir būdas pasipriešinti šiam nežmoniškam projektui - išgelbėti nacionalines valstybes.

Šiandien Lietuvoje pilietinė visuomenė suskaldyta. Tai esminis mūsų praradimas. 2012 m. referendumo sprendimo ignoravimas yra tiesioginis valdžios konfliktas su Tauta. Kompromisų ir bendro sprendimo neieškojimas dėl 2014 m. referendumo - tai ne tik valdžios nepagarba 320 tūkstančių mūsų Tautos atstovų konstitucinei teisei, bet ir paprasčiausiam žmogiškumui. Valdžia, paniekinusi Tautą, visų pirma, pasmerkė save.

Beje, 2014 m. buvo ir istoriniai mūsų valstybingumo praradimo prasme. Jie tapo esminės Lietuvos Respublikos suvereniteto dalies atidavimo metais. Tai buvo pavadinta euro įvedimu. Dar 1988 ir 1990 m., t.y. prieš Mastrichto sutarties dėl Europos Ekonominės Bendrijos pavertimo Europos Sąjunga pasirašymo, Jungtinės Karalystės premjerė Margaret Tečer mus perspėjo, kad „jei kas nors netenka savo monetarinio ir biudžeto suvereniteto, ne tiek daug suvereniteto belieka". Prezidentės D.Grybauskaitės pasirašytų ir 2014 m. Seimo ratifikuotų tarpvalstybinių sutarčių pagrindu Lietuvoje buvo įvykdytas britų ekspremjerės anonsuotas juodasis scenarijus. Fiskalinės drausmės pretekstu naujajam mūsų centrui perdavėme biudžetų atitikimo jau nebe mūsų nustatomiems kriterijams klausimą ir teisę nesutikti su Lietuvos Seimo tvirtinamu biudžetu. Euro įvedimo pretekstu monetarinės ir net ekonominės politikos vykdymą Lietuva perdavė net ne Europos Sąjungos, bet viršvalstybinėms institucijoms - Europos Centriniam Bankui (ECB) ir Europos Stabilumo Mechanizmui (ESM). Tokiais atvejais privalomas Tautos balsavimas buvo apeitas jau įprasta procedūra - Seimui priimant atitinkamus konstitucinius įstatymus, kurie pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus tampa sudėtine mūsų Konstitucijos dalimi. Seimas pasiliko tik teisę balsuoti, kaip mūsų atstovas balsuos ECB ir ESM Valdytojų tarybose, jei tektų dar didinti Lietuvos įsipareigojimus šioms institucijoms. Šiems viršvalstybinių institucijų sprendimams įtakos negali turėti net visų euro zonos valstybių bendras sprendimas, jei tam nepritars šių institucijų Valdytojų tarybos. Mažytė griūvančios ES iliustracija - varganų, iki 22 Eur vertės pašto siuntų, kurias gauname iš už ES ribų, apmokestinimas PVM mokesčiu. Nepamirškime, kad importo į ES pridėtines vertės mokestis sudaro daugiau kaip 50 proc. ES biudžeto. Lietuvos valdžia rinks šiuos PVM trupinius iš mūsų piliečių ir už Lietuvai paliekamą administravimo mokestuką juos perves į ES biudžetą.

Grįžtant prie nelegalų temos, priminsiu Huari Bumedjeno (Houari Boumediene), vieno pagrindinių Alžyro išsilaisvinimo iš Prancūzijos kolonijinio režimo dešimtmečiais trukusio karo vadovų, Alžyro Revoliucijos Tarybos pirmininko (1965-1976 m.), vėliau - gynybos ministro, antrojo nepriklausomo Alžyro prezidento, sparnuotą mintį, ištartą JTO asamblėjoje 1974 m.: „Netruks ateiti diena, kai milijonai žmonių išvyks iš pietų pusrutulio ir persikraustys į šiaurinį. Jie atvyks ne kaip draugai, o kaip nukariautojai. Jų ginklas bus vaikai mūsų moterų įsčiose - mūsų pergalės ginklas." Šias tiesas sužinojau Alžyre, kuriame ne kartą teko lankytis. Daugiau kaip 80 proc. A.Merkel pakviestų ir 2015 m. priimtų nelegalų buvo jaunuoliai.

Patarimas prisistatantiems Lietuvos valdžia: kalbėdami apie Baltarusijos elgesį, nepamirškite, kas ir kur, kokiais be JTO pritarimo pradėtais kariniais veiksmais, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos kariai, sukūrė nelegalų srautą į Europą. Vien paskelbimo, kad metų metais Vakarų demokratinės valstybės didžiulės koalicijos vardu šiose šalyse kariauja su teroristais, nebepakanka. Ypač po to, kai partnerių neperspėjusi JAV šiemet išvedė savo karius iš Afganistano. Netrukus Talibanas paskelbė, kad jau kontroliuoja 85 proc. šios valstybės teritorijos.

Po 2015 m. teroristų įvykdytų žudynių Paryžiuje Irako tarnybos „Islamo valstybėje"sulaikė Mosado generolą ir šis atvirai prisipažino, kaip JAV ir šios koalicijos nariai sukūrė ir remia „Islamo valstybę" kovai su Sirijos valdžia. Vyksta kova dėl plėšikiškų ekonominių tikslų, neturinčių nieko bendro su Vakarų deklaruojamomis vertybėmis, visų pirma, dėl klausimo, kieno dujos per Siriją ir Turkiją tekės į Europą. Tiems, kuriems pagrindinis informacijos šaltinis yra LRT, „Delfi" ir pan., priminsiu, kad 2015 metais ČŽV viešai patvirtino, kad jie kūrė šią teroristinę organizaciją, kad JAV kongresmenė Tulsi Gabard buvo įregistravusi JAV Kongrese įstatymo pataisą, kurią priėmus būtų draudžiama finansuoti CŽV ir ginklais remti šią bei kitas teroristines organizacijas.

2015 metais tuometinis ES prezidentas Donaldas Tuskas pripažino, kad Šengeno erdvė nebeegzistuoja. O ką pasakys „drąsioji" Lietuva? Atėjo metas reikalauti, kad Lietuvos valdžia atstovautų Lietuvos piliečių interesams. Laikas ir mums atsipeikėti. Karo propaganda paprastai užsiima aršiausi provokatoriai. Šias technologijas gerai įsisavinusi prezidentė D.Grybauskaitė 2014 m. lapkritį Rusiją pavadino teroristine. Mums puolus aiškinantis, ką ji tuo norėjo pasakyti, prezidentė iškart pateikė Seimui ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmą (Lisabonos sutarties papildymą), kurį Seimas be Tautos pritarimo ratifikavo rekordiškai greitai. Lietuva gavo kalėdinę dovaną - jos besąlygišką įsipareigojimą per 7 dienas nuo pareikalavimo duoti „vargstančiai" euro zonai tiek, kiek ši pareikalaus. Neteisėtai ir pažeidžiant mūsų Konstituciją. 2008 m. Seimas neteisėtai ratifikavo ir Lisabonos sutartį, atėmusią iš Lietuvos lygiateisiškumą Europos Sąjungoje. Ar dar tęsime šį sąrašą?