1 nuotr.Sulaukęs neigiamo Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus atsakymo pamario krašto gyventojas rankų nenuleido. Tačiau ir teismas vyrui neleido pakeisti pavardės, jos pradžioje rašant lotynišką raidę „W".
Išnagrinėję civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai atsisakė tenkinti 52 metų Klaipėdos rajono gyventojo R.V. prašymą panaikinti Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus išvadą „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo" ir įpareigoti jo gimimo liudijime pavardę pakeisti į prasidedančią raide „W".
Vyras teismui pateikė papildomų duomenų dėl senelio M.W. kilmės. Nors ir pripažinta, kad šis faktas įrodytas, teismas pareiškė, jog tenkinti pareiškėjo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Pasak Klaipėdos apylinkės teismo atstovės Jūratės Volčkovos, tai konstatuota ne tik išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Išanalizuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei teisės aktai, reglamentuojantys pavardės keitimą. Jie nenumato galimybės asmens dokumentuose daryti įrašus nelietuviškais rašmenimis.
R.V. į teismą kreipėsi po to, kai sulaukė neigiamo Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo. 2019 metų lapkričio 28 dieną pastarojo pateiktoje išvadoje dėl vardo ir (ar) pavardės keitimo, nurodyta, jog pateiktų dokumentų nepakako įrodyti, kad R.V. senelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą šiuo pagrindu atsisakyta. Pažymėta ir tai, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba.
Vyriškio teigimu, jo prosenelis buvo M.W., senelis - M.W. 1940 metais Drevernos kaime esančioje tuometinėje Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje senelis vedė M.N., kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į M.W. Po šešrių metų gimė vyro tėvas. Tačiau pagal senelės mirties liudijimą nustatyta, kad ji vėliau pakeitė savo vardą ir pavardę į M.V., o sūnaus į - M.V.
R.V. gimė Drevernos kaime (Klaipėdos r.), M.V. ir S.V. šeimoje. Pirmąją pavardės raidę vyras oficialiai pakeisti panoro 2019 metų lapkričio viduryje, kai dėl to kreipėsi į Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių.
Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra galutinis. Jį dar galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
Politikų ir atskirų veikėjų bandymai žūtbūt įteisinti nelietuviškų raidžių rašymą asmens dokumentuose visuomenei kelia didžiulį nerimą. Tai daroma nepaisant Konstitucinio Teismo nedviprasmiško konstatavimo, kad asmenvardžiai pirmame asmens dokumento puslapyje rašomi Lietuvos valstybine kalba, o išimtis gali nustatyti tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Pastaroji yra patvirtinusi tik dvi išimtis. Pirmame puslapyje nelietuviškais rašmenimis asmenvardžius galima įrašyti tik užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę, ir su užsieniečiais santuoką sudariusiems asmenims.
Birželio pradžioje Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui pagrindiniame paso puslapyje leisti „q", „x" ir „w" raides dokumentuose asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.
