respublika.lt

Neužblokuotas troškimas gyventi laisvainuotraukos (14)

2020 gegužės mėn. 17 d. 09:40:08
Arūnas ABROMAITIS

Du mėnesius karantine gyvenanti visuomenė nori pajusti kuo daugiau laisvės, bet ji turėtų neužmiršti, kad dėl laisvės kartais tenka aukoti patogumus. Prieš 30 metų, 1990-aisiais, Lietuvoje buvo pats ekonominės blokados įkarštis. Žmonės turėjo susitaikyti ne su mažais nepatogumais, kuriuos XXI amžiuje vadiname problemomis. Sustojusios mašinos, neveikiančios gamyklos ir elektrinės, normuojamas maistas - tokia buvo blokados realybė. Pasak istoriko doc. dr. Algirdo Jakubčionio, ekonominė blokada buvo tik dalis priemonių, kuriomis Sovietų Sąjunga bandė palaužti Lietuvą. Priemonės buvo bergždžios, Sovietų Sąjunga tik priartino savo žlugimą.

×
nuotr. 8 nuotr.
Labiausiai trūko benzino, o žmonių užgultas viešasis transportas irgi važinėjo rečiau nei iki blokados. Eltos nuotr.

 

Pradėta nuo gąsdinimų

Lietuvos ypatingasis archyvas šią savaitę visuomenei pristatė dokumentą, skirtą 1990 m. ekonominei blokadai. Jame išdėstyta, kaip SSRS planuoja „įveikti politinę krizę Lietuvoje“. Politine krize vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimas, paskelbtas kovo 11 d.

Dokumentą parengė nenustatyta Sovietų Sąjungos žinyba, bet, šiuo atveju, ne tiek svarbu, kas dėliojo paragrafus. Aišku, kad jais išreiškiama aukščiausios valdžios politinė valia. Priemonių negalėjo būti imtasi be Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo, tuo metu jau ėjusio ir naujas TSRS prezidento pareigas, palaiminimo.

„Socializme, kaip ir bet kurioje totalitarinėje valstybėje, jokie klausimai negalėjo būti sprendžiami be aukščiausios valdžios sutikimo. Paruošti buvo galima įvairius projektus, bet patvirtinti galėjo tik pats pirmasis, šiuo atveju - M.Gorbačiovas“, - sakė A.Jakubčionis.

Blokada prasidėjo balandžio 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktame dokumente matyti, kad Sovietų Sąjungos žinybos stengėsi aprėpti kuo daugiau - nuo propagandos ir diplomatų darbo užsienyje, bandant nuteikti kitas valstybes prieš Lietuvos nepriklausomybės siekį, iki tiesioginių ekonominių priemonių.

Pastarąsias paprasti Lietuvos piliečiai pajuto labiausiai, tačiau sovietinė valdžia, bandydama atbaidyti nuo nepriklausomybės, veikė ne tik ekonomikos fronte. Ji sukūrė penktąją koloną. SSRS vadovų valią vykdė po Lietuvos komunistų partijos skilimo atsiskyrę vadinamieji „platformininkai“, jų balsu kalbėjo „Jedinstvo“ („Vienybė“) organizacija.

Lietuva gąsdinta tuo, kad bus panaikintas jos teritorinis vientisumas. „Pavyzdžiui, Klaipėdą neva gavote iš Stalino, tad ji prijungiama prie Kaliningrado srities. Antrajame Liaudies deputatų suvažiavime baltarusiai netgi buvo išplatinę žemėlapį, kuriame Vilnius rodomas kaip jiems priklausanti teritorija. Ypač reikalauta Dieveniškių, Adutiškio, Druskininkų, kurie, kaip jie akcentavo, Lietuvai buvo perduoti 1940 m., kai Lietuva jau buvo SSRS sudėtyje. Supratimas buvo įdomus - jei perduota sovietinei Lietuvai, o dabar Lietuva ne sovietinė, šias teritorijas neva reikia grąžinti Baltarusijai. Be to, pradėta kurti vadinamoji Pietryčių Lietuvos autonomija“, - pasakojo A.Jakubčionis.

Nuo naftos iki šampano


1990 m. balandžio 13 d. M.Gorbačiovas pateikė ultimatumą atšaukti visus kovo 11 d. ir vėliau priimtus įstatymus, pripažinti SSRS įstatymų viršenybę. Kai Lietuvos nepaveikė ir šis grasinimas, pereita prie konkrečių veiksmų. To, kas vadinama ekonomine blokada.

„Kalbant visiškai tiksliai, galbūt reikėtų sakyti, kad tai buvo tik iš dalies ekonominė blokada, nes tam tikri ryšiai neišvengiamai išliko, - svarstė A.Jakubčionis. - Lietuvos pramonė buvo pernelyg smarkiai integruota į Sovietų Sąjungos ekonomiką. Buvo sąjunginio pavaldumo įmonės, sąjunginio-respublininio pavaldumo ir respublikinio pavaldumo. Sąjunginės buvo valdomos iš Maskvos ir faktiškai vykdė jos reikalavimus.

Lietuvoje buvo maždaug 100 sąjunginio pavaldumo įmonių. Ką reiškia įvesti ekonominę blokadą? Reiškia - negaminti produkcijos patiems sau. Viena svarbiausių užduočių buvo neteikti produktų ir žaliavų, kurios gali būti parduodamos už konvertuojamą valiutą. Visų pirma - naftos, degalų.“

Nutrauktas žaliavos tiekimas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, dėl to darbas joje greitai sustojo. 60 proc. sumažintas dujų tiekimas, netrukus papildomai nurėžta dar 10 proc.

Priemonės buvo labai įvairios. Šalia žemės ūkio technikos, trašų, įmonėms skirtos įrangos, statybinių medžiagų, grūdų ir buitinių prekių minimi tokios prekės kaip kava, kakava, migdolai, vynas, konjakas, šampanas, laikraštinis popierius, tapetai, parfumerija, juvelyriniai dirbiniai. Balandžio 23 d. nurodyta 75 proc. sumažinti iš Ignalinos AE Lietuvai tiekiamą elektros energiją.

Blokadą pajuto visi. „Atsirado problemų su maisto produktais, nors normavimas buvo ir anksčiau.

Tačiau bene labiausiai visi atsimena benzino krizę. Kolega istorikas Algis Kasperavičius yra pasakęs nepakartojamą frazę: tai buvo laikas, kai nebijojau pereiti per gatvę. Automobilių išties buvo labai mažai, beveik vien visuomeninis transportas“, - blokados laikus prisiminė A.Jakubčionis.

Nerami gegužė

Prieš 30 metų, 1990 m. gegužę, buvo pats blokados įkarštis. Keldama įtampą, Sovietų Sąjunga pasinaudojo Gegužės 1 d. demonstracijomis ir gegužės 9 d. Pergalės paradu.

Incidentai. „Vykstant paradui, lietuviai „afganai“ mėtė po šarvuočių ratais savo ordinus. Žygiuojantys veteranai, savo ruožtu, skandavo „fašistai“ ir „vyti lietuvius“. Tam tikra įtampa - sukelta“, - teigė A.Jakubčionis.

Didinti įtampą nėra sunku, kai dėl ekonominio spaudimo atsiranda tūkstančiai bedarbių. Sąjunginio pavaldumo įmonėse daugiausiai dirbo rusakalbiai, juos stengtasi nuteikti prieš Lietuvos valdžią, kaip ir Vilnijos lenkus.

„Kai nėra kuo kūrenti, nustoja veikti mazutu kūrentos elektrinės, katilinės. Lietuva dėl tokios situacijos 10 proc. sumažino mėsos ir pieno produktų išvežimą į Sovietų Sąjungą. Kritinis momentas turbūt buvo būtent gegužės mėnesį“, - sakė A.Jakubčionis. Dirbtinai sunkindama padėtį, Maskva siekė suformuoti nuomonę, kad dėl visko kalta saujelė ekstremistų.

Bergždžios pastangos

Lietuvai pasisekė, kad blokada pradėta tada, kai orai jau šilo. Sovietų Sąjungai ji irgi buvo ekonomiškai nenaudinga. „Puikiai žinome, ką reiškė Kuro aparatūros gamykla Vilniuje, kuri gamino kuro siurbliukus visiems automobiliams, gaminamiems Sovietų Sąjungoje. Kaip be jų apsieiti? Sustoja visų automobilių ir sunkvežimių gamyba.

Garsioji „Vilma“ gamino juodąsias dėžes visiems SSRS lėktuvams. Turbūt buvo neįmanom vienu ypu viską nutraukti, - akcentavo A.Jakubčionis. - Arba Mažeikiai. Jie benzinu aprūpino ne tik Lietuvos gyventojus, juo aprūpintos ir karinės įgulos, taip pat ir Kaliningrado srities.“

Nors blokada buvo nenaudinga abiem pusėms, Sovietų Sąjunga siekė žūtbūt pamokyti Lietuvą ir pagąsdinti kitas respublikas. Kalbėdamas apie blokados nutraukimo priežastis, A.Jakubčionis paminėjo ir politinę pergalę: „Noriu akcentuoti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą dėl derybų dėl galimo Kovo 11-osios akto sustabdymo. Ten buvo pasakyta puiki frazė: „prasidėjus tarpvalstybinėms deryboms, bus paskelbtas 100 dienų moratoriumas“. Ką reiškia žodžiai „tarpvalstybinės derybos“? Reiškia, kad, pradėdama derybas, Sovietų Sąjunga pripažįsta Lietuvą nepriklausoma valstybe. Nežinau, kas šią frazę sugalvojo, bet ji buvo geniali.“

Birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl derybų su SSRS ir iš Kovo 11-osios akto kylančių veiksmų moratoriumo, turėjusio galioti 100 dienų nuo derybų pradžios.

„Kai Maskva pamatė, kad realiai derybos nieko neduoda, buvo pradėti ruošti karinės agresijos planai, bet tai - jau kitas dalykas“, - teigė A.Jakubčionis.

Jo nuomone, blokada Sovietų Sąjungai nedavė visiškai jokių vaisių: „Pati Sovietų Sąjunga įžengė į ekonominio nuosmūkio laikotarpį. Jis prasidėjo anksčiau, kai prisiėjo įvedinėti talonus įsigyti - nuo patalynės iki rankšluoščių ir cukraus. Sovietų Sąjunga ėjo į krizę. Manau, šios valstybės jau niekas negalėjo išgelbėti, o ekonominė blokada buvo vienas iš desperatiškų žingsnių, bandant išsaugoti tai, kas buvo.“

Ekonominė blokada baigėsi 1990 m. liepos 1 d. Ji truko 75 dienas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VYKSTA: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį vyksta į Estiją, kur Taline dalyvaus trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime.
  • ATŠAUKTAS: atšaukiamas birželio pabaigoje Birštone turėjęs vykti Baltijos gitarų festivalis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vis dar dirbate iš namų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +10 C

+8 +9 C

 

+9 +11 C

 +18 +19 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1136 PLN - 4.4495
RUB - 78.4416 CHF - 1.0720
GBP - 0.9009 NOK - 10.7880

Nuorodos