Vilniuje administratoriais negalinčios būti įmonės gali pretenduoti į gyventojų kaupiamas lėšas ir jomis disponuoti. Į redakciją kreipėsi gyventojai, kurie teigia, kad juos lanko įtartini asmenys, renka parašus, neaišku kam ir neaišku iš kur žino gyventojų asmens duomenis. Įtariama, kad taip klientų ieško į rinką atėję nauji žaidėjai.
Jau matytas Jurijus
„Vakaro žinios“ jau rašė apie žmogų, vardu Jurijus, kuris rudenį Vilniuje beldėsi į P.Vileišio gatvės vieno namo gyventojų butus ir prašė pasirašyti dėl laiptinės remonto, tačiau paskui kalba pakrypdavo apie administratoriaus keitimą. Tuomet akyli gyventojai pastebėjo ir vyro mašiną, ant kurios užrašas kviečia keisti namo administratorių. Tačiau šis asmuo gyventojams nepateikė nei pažymėjimo, nei aiškino, kam atstovauja.
Po publikacijos Jurijus kurį laiką aprimo, tačiau dabar vėl ėmėsi savo veiklos. Į redakciją kreipėsi kito P.Vileišio g. namo gyventojas Tomas, kuris skundžiasi, kad į butus beldžiasi keistas vyriškis, neaiškiems tikslams prašantis gyventojų parašų. „Ne tik aš, bet ir kaimynai jį jau pastebėjo. Vaikšto po butus ir renka parašus, nepaaiškindamas, kieno įgaliojimu. Sakyčiau, elgiasi gana įžūliai, lenda į butą. Atrodo, jo vardas Jurijus. Neseniai mačiau straipsnį, kuriame gyventojai pasakojo panašią situaciją. Iš straipsnyje patalpintos nuotraukos sprendžiu, kad tai gali būti tas pats asmuo“, - pasakojo Tomas.
Labiausiai jį gąsdina tai, jog įtartinas vyras po butus vaikšto turėdamas jų savininkų sąrašą, su asmens duomenimis: „Jis ateina, neaišku iš kur gavęs Registrų centro išrašą, kuriame visas sąrašas su namo butų savininkų vardais, pavardėmis, buto numeriais, patalpų kvadratūra. Nemanau, kad tokius duomenis gali gauti bet kas. Manau, tai yra asmens duomenų apsaugos pažeidimas. Pasiteiravus mūsų administratoriaus, buvome patikinti, kad jokių darbuotojų nesiuntė, parašų nerenka, apklausų nevykdo. Žmonės pasipiktinę, pamatę jį, kviesime policiją.“
Tomas sako supratęs, kad Jurijus siūlo rinkti įgaliotinį ir keisti namo administratorių, nors tokių planų gyventojai neturi: „Siūlo pasirašyti ir rinkti namo įgaliotinį. Bet mes nežinome, už ką pasirašytume. Ten nėra nurodyta, koks įgaliotinis siūlomas. Kiek žinau, įgaliotiniu gali būti tik namo gyventojas. Tikiu, kad dalis kaimynų galėjo pasirašyti nesuprasdami, už ką pasirašė. Jeigu norėtume įgaliotinį išsirinkti, patys surinktume parašus.“
Ruošia nešvarius rinkimus
Pagal Vilniaus mieste galiojančią tvarką, norint pakeisti administratorių, ne mažiau kaip 25 proc. butų savininkų turi raštu kreiptis į savivaldybę. Rengiamas balsavimas ir, pritarus daugumai savininkų, administratorius pakeičiamas.
Tomas neatmeta galimybės, jog gyventojus lankantis Jurijus gali būti kito daugiabučio administratoriaus darbuotojas, siekiantis savo vadams privilioti daugiau klientų. Gyventojams pasirodė girdėtas įmonės „Daugiabučių namų administravimas“ pavadinimas. „Šio svetimo žmogaus veikla mums kelia daug klausimų. Kam jis dirba ir kur jis naudos duomenis, kuriuos renka?“ - svarsto Tomas.
Gali būti, kad Tomo namas pateko į kito administratoriaus taikinį, o galutinis tikslas - kaupiamosios gyventojų lėšos. Jos naudojamos namo atnaujinimo, bendro naudojimo objektų remontui. Pasikeitus administratoriui, šios gyventojų sukauptos lėšos pervedamos į naujo administratoriaus sąskaitą, administratorius jas naudoja įvairiems darbams apmokėti. Tomo namas kiekvieną mėnesį sukaupia apie 120 eurų kaupiamųjų lėšų.
Susisiekus su minėta įmone, jos vadovė Rasa Narbuntaitė-Rudžionienė „Vakaro žinioms“ iš pradžių sakė, kad agitacijos rinktis įmonės „Daugiabučių namų administravimas“ jos darbuotojai nevykdo. Vėliau ji patvirtino, kad žmogus, vardu Jurijus, pas juos dirba. „Jurijus dirba pas mus. Man ši informacija - naujiena, aš pasiaiškinsiu ir padarysiu vidinį patikrinimą įmonėje. Nebuvau girdėjusi, kad kažkas reklamuoja. Turime Antakalnyje vieną administruojamą namą. Gal patys gyventojai kalba tarpusavyje ir agituoja vieni kitus keisti administratorių“, - spėliojo įmonės vadovė.
UAB „Daugiabučių namų administravimas“ - visiškai nauja įmonė, šiuo metu administruojanti tik du daugiabučius. Veiklą ji pradėjo vos prieš 8 mėnesius. Šiuo metu įmonėje dirba 4 asmenys. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog vidutinis darbuotojų atlyginimas nesiekia 250 eurų per mėnesį „ant popieriaus“. Nors prie įmonės teikiamų paslaugų nurodytas avarijų likvidavimas ištisą parą, liftų priežiūra, pastatų administravimas, laiptinių valymas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bei kt. Pasiteiravus, kaip tokia maža įmonė gali teikti būsto administravimo paslaugas, R.Narbuntaitė-Rudžionienė paaiškino, kad darbuotojai nedirba visu etatu: „Nedideli esame, dar tik į rinką įžengiantis administratorius. Tad ir pajėgumų užtenka. Turime sutartis su avarine tarnyba, šilumos ūkio prižiūrėtojais. P.Širvio g. 14 namo gyventojai gali daugiau pasakyti apie paslaugas, kol kas skundų nesame gavę. Ten dirbame per įgaliotinį. Jis yra įkūręs jungtinės veiklos valdymo formą, mes su juo pasirašę sutartį ir esame jungtinės veiklos dalyviai. Tuo pagrindu administruojame šį namą.“
Netikras administratorius
Vėliau „Vakaro žinioms“ pavyko sužinoti, kad UAB „Daugiabučių namų administravimas“ oficialiai nė negali administruoti daugiabučių, todėl atrastas kitas būdas - jungtinės veiklos sutartis. Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė, kol kas ši įmonė yra tik pretendentė tapti administratoriumi: „Kol kas nė vieno daugiabučio namo savininkai nėra šios įmonės pasirinkę kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ji nėra paskirta administratore, todėl jos patikimumo nėra galimybės vertinti.“
Susisiekėme su R.Narbuntaitės-Rudžionienės minėto P.Širvio g. 14 namo įgaliotiniu Artūru Malkevičiumi. Šis patikino, kad apie parašų rinkimą Tomo name jis puikiai žino. Dar daugiau - įgaliotinio žiniomis, ten tikrai renkami parašai rinkimams. Esą reikiamas kiekis jau surinktas ir liko tik formalumai. „Kad ten žmonės jau, regis, seniai surinko parašus, tik niekas nenori tapti įgaliotiniu. Procesas, panašu, jau įvykęs. Kiek žinau iš savo valdžios, dauguma jau nubalsavo už perėjimą pas mūsų administratorių“, - įsitikinęs A.Malkevičius.
Per pažįstamus, bet nelegaliai
Paklaustas A.Malkevičius neslėpė, kad įgaliotiniu tapo per seną pažįstamą Arūną Simanavičių, kuris yra įmonės „Daugiabučių namų administravimas“ akcininkas. „Sutinku, kad įmonė jauna. Laikui einant, bus ir plėtimasis, kai prisijungs daugiau namų. Aptarnavimo lygis geras. Prieš porą metų vienas namas buvo renovuotas. Įmonėje geri aptarnavimo srities specialistai“, - lyg pats vadovautų kompanijai, sakė A.Malkevičius. Ir pridūrė, kad jo kaimynystėje - P.Širvio g. 16 name - procesas dėl administratoriaus keitimo irgi beveik baigtas.
Beje, „Vakaro žinias“ pasiekė informacija, kad savo namo įgaliotiniu A.Malkevičius galėjo tapti nelegaliai. Mat pats nuosavybės šiame name neturi. Name esančio buto savininkė - jo mama. Pats vyras tikina, kad yra mamos globėjas, tad veikia pagal mamos parašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą.
Tačiau kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, teisiškai toks žmogus namo įgaliotiniu tapti negali. „Su notaro patvirtintu įgaliojimu asmuo (ne patalpų savininkas) gali tik dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose ir balsuoti bei atstovauti tam patalpų savininkui, kuris jam suteikė įgaliojimą. Tačiau toks patalpų savininko įgaliotinis negali būti renkamas bendrijos valdymo organo nariu ar tapti bendrijos įgaliotiniu“, - sakė M.Samkus.
Įdomu ir tai, kad, kaip paaiškino Registrų centro atstovas, paslaptingasis Jurijus, vaikščiojantis po butus, informaciją apie namą galėjo gauti visiškai paprastai. Pasirodo, duomenis apie butų savininkus galima gauti pateikus Registrų centrui prašymą, kuriame būtų nurodytas teisinis šių duomenų gavimo pagrindas ir jų naudojimo tikslas. Tokį prašymą gali pateikti bet kas. „Dažniausiai tokiais atvejais nurodomas tikslas - kai norima keisti namo administratorių, tuomet prieš tai sutarus su namo gyventojais naujasis potencialus namo administratorius gali gauti butų savininkų sąrašą ir organizuoti balsavimą“, - paaiškino M.Samkus.