1 nuotr.Sausio 25-osios naktį Vilniuje mirė rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, didelis Lietuvos patriotas Jonas Mikelinskas.
92 metų kūrėjas buvo vyriausias tarp Nacionalinės premijos laureatų rašytojų, nors šį garbingą apdovanojimą pelnė tik 2002 metais ir ne už beletristinius kūrinius, bet už publicistiką (be Nacionalinės, sulaukusią ir J.Tumo Vaižganto bei Kultūros ministerijos premijų). Ir paskutiniais gyvenimo metais J.Mikelinskas darbavosi šioje srityje nevengdamas polemikos su istorikais bei politikais; jis palaikė ir „Respublikos“ dienraščio redkolegijos ryžtą kelti esminius valstybei ir Tautai klausimus. Juolab pats jautriai reagavo į šiandienos aktualijas, į patriotizmo stygių, lietuvių kalbai iškilusias grėsmes, manydamas, kad ji naikinama tyliai, ir labiausiai dėl pačių lietuvių abejingumo. „Man, kaip rašytojui, mylėti Tėvynę reiškia savo rašytojiška plunksna ištikimai jai tarnauti, o prisireikus ir ginklu ją ginti. Ir niekada neapleisti. Man atrodo, kad savo kūryba aš ir stengiausi tai daryti,“ - kalbėjo J.Mikelinskas, duodamas interviu „Respublikai“ 2013 metais.
J.Mikelinskas gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje. Smetonos laikų mokykla, ateitininkų organizacija, priverstiniai darbai Vokietijoje, 1940 metų sovietų okupacija - tai vis jo gyvenimo rožinio nareliai. 1952-aisiais Vilniaus universitete J.Mikelinskas baigė prancūzų kalbos ir literatūros studijas, mokytojavo Onuškio vidurinėje mokykloje, inspektoriavo Švietimo ministerijoje, konsultavo jaunuosius prozininkus Lietuvos rašytojų sąjungoje. Beje, pastarosios tarnybos buvo netekęs dėl savo kūrybos - išspausdinus apysaką „Trys dienos, trys naktys“ buvo kaltintas tarybinės tikrovės juodinimu ir kelerius metus ignoruojamas leidėjų. Kai kurie rašytojo kūriniai dėl sovietinės cenzūros, pvz., apsakymų rinkinys „Paskutinė korta“, buvo išleisti tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę.
„Atšilimo“ periodu buvo apdovanotas Lietuvos nusipelniusio veikėjo garbės vardu (1982 m.), Valstybine premija (už romaną „Kur lygūs laukai“). Literatūros tyrinėtojai vertina J.Mikelinską kaip psichologinės prozos meistrą, priskirdami jam ir vidinio monologo lietuvių prozoje pradininko nuopelnus. Debiutavęs novelių rinkiniu „Senis po laikrodžiu“ 1960 metais, J.Mikelinskas sukūrė daug apysakų, romanų („Vandens nešėja, „O laikrodis eina“, „Juodųjų eglių šalis“, „Už horizonto - laisvė“ ir kt.), apsakymų vaikams; išleido šešias publicistikos ir eseistikos knygas, jo tekstai versti į čekų, estų, latvių, rusų, ukrainiečių kalbas.
Atsisveikinti su velioniu bus galima šiandien nuo 14 valandos Šv. Jonų bažnyčioje; karstas išnešamas rytoj 14 valandą; rašytojas bus laidojamas Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
