Pinigai ar mąstymas

Erdviame pastate veikiantis paštas ne pirmas, kurį AB Lietuvos paštas padėjo ant prekystalio. Prieš tai buvo parduoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos centrinių paštų pastatai. Į gyventojų ir darbuotojų protestus niekas neatsižvelgė. Marijampoliečiai sako, kad pašto iškėlimas iš erdvių senųjų patalpų buvo tik laiko klausimas. Rūmas seniai jau parduotas vienam žinomam verslininkui.

„Savivaldybė dabar nieko bendra su pašto pastatu nebeturi. Pas šviesios atminties Marijampolės merą Vidmantą Brazį dėl pašto ėjau gal dešimt kartų. Prašiau dėti pastangas išsaugoti centrinį paštą senajame pastate, bet atsakymas buvo vis tas pats - nėra pinigų jį atpirkti. Rodos, pardavė visą už pusę milijono eurų. Pigiau, nei kainavo rekonstrukcija. Labai ilgai pardavinėjo, numušė kainą.

Paštų Lietuvoje naikinimas labai nuskriaudė žmones. Kur dingo Lietuvoje valstybinis mąstymas?" - stebisi daugelį metų Marijampoliečių bendrijai vadovavęs Vytautas Gaulia.

„Varpo" saulėlydis?

Marijampolės istorija besidomintis šviesuolis V.Gaulia yra gerai susipažinęs su miesto pašto istorija. Kartu su kitais gimnazistais jam teko kuopti 1941 m. birželio 22 d. iš oro vokiečių lėktuvų nušluoto miesto griuvėsius. Paštas buvo vienas pirmųjų Marijampolėje iš griuvėsių pakilusių pastatų. Į jį labai daug įdėta pinigų.

„Esmė ne pokario statinyje, o tai, kas čia buvo iki karo. Kur dabar stovi paštas, ten buvo viešbutis „Varšuva". 1881 m., atvykęs į Marijampolę, jame apsigyveno lietuvių tautinio atgimimo Sūduvoje pradininkas, pedagogas Petras Kriaučiūnas. Jis manė, kad ši vieša vieta nepatrauks žandarų dėmesio. Jo bute nuolat būrėsi bendraminčiai.

1888 m. birželį, per Petrines, pas P.Kriaučiūną įvyko pirmasis varpininkų suvažiavimas, dalyvavo ir Vincas Kudirka. Šiame bute nutarta leisti laikraštį „Varpas", o po pusmečio šviesą išvydo pirmasis jo numeris", - pasakojo V.Gaulia. Tai patvirtina autentiška marmurinė lentelė, rasta buvusio viešbučio griuvėsiuose. Ta pati lentelė yra prie dabartinio pastato sienos. Ji primena, kad 1988 m., per Sąjūdžio mitingą, virš pašto suplevėsavo Trispalvė. Marijampoliečių bendrijos pastangomis prie pašto sienos atsirado ir varpas, kviečiantis lietuvius keltis ir budėti.

Koks likimas laukia šių simbolių, greičiausiai spręs naujieji rūmų šeimininkai. V.Gaulia ramina save, jog padarė viską, ką galėjo. „Kalbėjausi su paštą nusipirkusiu verslininku. Pažadėjo, kad nenumes varpo ir lentelių", - vylėsi vyras.

Lietuva - ne Roma

AB Lietuvos paštas atstovė Monika Pivoraitė „Vakaro žinioms" akcentavo, kad centrinių pašto būstinių perkėlimas vykdomas pagal naują modernią koncepciją. Dėl to jie perkeliami į klientams patogesnes, dažnai lankomas vietas, pavyzdžiui, prekybos centrus. Klientams esą patogu užsukti į paštą einant apsipirkti, taip pat prekybos centruose įrengtuose skyriuose ilgesnis darbo laikas, yra automobilių stovėjimo aikštelė, patalpos pritaikytos žmonėms su negalia. Pasak pašto atstovės, šios strategijos laikomasi ir Marijampolėje.

Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėjos Violetos Kasperavičiūtės žodžiais, paštų kilnojimas iš istorinių pastatų turėtų būti ne pašto, o valstybės prioritetų reikalas. „Valstybė skelbia, kad rūpinasi kultūros paveldu, bet neskiria dėmesio jo išsaugojimui. Užsienyje paštai išsaugomi, nes valstybė rodo dėmesį. Marijampolės paštas nėra kultūros vertybių sąraše, bet kalbėti pirmiausia reikėtų ne apie sąrašus. Romoje vertybių sąraše yra 60 objektų, bet saugomi visi, neišskiriant pagal vertingumą", - pabrėžė kultūros paveldu besirūpinančios įstaigos atstovė.