respublika.lt

Nesuprantamai parašyta peticija gali ir nesulaukti valdžios dėmesio

(0)
Publikuota: 2021 kovo 04 10:24:00, Jadvyga Bieliavska, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Nesuprantamai parašyta peticija gali ir nesulaukti valdžios dėmesio. Eltos nuotr.

Atsiradus naujoms peticijų iniciatyvoms, Seimui siūloma keisti Peticijų įstatymą nustatant šiai iniciatyvai naujus reikalavimus. Jei peticija bus surašyta neaiškiai ir nesuprantamai, ji nebus nagrinėjama.

 

Tai numatantį Peticijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Peticijų komisijos vardu jos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Pagal siūlomą projektą, "neaiškiai ir nesuprantamai parašytas kreipimasis peticijų komisijos sprendimu nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Šis peticijų komisijos sprendimas neatima teisės pateikti kitą, (...)  reikalavimus atitinkantį kreipimąsi.“

"Priėmus šią pataisą, būtų labai aiškiai nustatyta, kad kreipimesi pateikti pasiūlymai turi būti išdėstyti aiškiai ir suprantamai. Priešingu atveju, jie nebus nagrinėjami. Kartu pareiškėjui bus suteikta teisė ištaisyti savo kreipimosi trūkumus", - sako projekto  autoriai.

Pasak jų, įstatymo pataisų tikslas – patikslinti Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Jau 20 metų Lietuvoje galioja ir yra taikomas Peticijų įstatymas.

"Per šį laikotarpį buvo pastebėta, kad gana dažnai pasitaiko, kai kreipimasis yra surašytas neaiškiai, nesuprantamai ir neįskaitomai, todėl neįmanoma spręsti šių kreipimųsi pripažinimo peticija klausimo, nes Peticijų įstatymas reikalauja, kad peticijų komisijos sprendimas turi būti motyvuotas. Kreipimesi aiškiai ir suprantamai neišdėsčius savo pasiūlymo, nėra sudaryta sąlygų peticijų komisijai pateikti savo argumentų, kodėl pareiškėjo pasiūlymai ar reikalavimai laikytini nepagrįstais", - dokumento aiškinamajame rašte  sako Seimo Peticijų komisija.

Taip pat projekte tikslinamos nuostatos, susijusios su kreipimųsi užregistravimu ir pareiškėjų dalyvavimu peticijų komisijos posėdžiuose.

Pagal projektą, visi kreipimaisi turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos, kuriai paduotas (persiųstas) kreipimasis, dokumentų registre, apie kreipimosi užregistravimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešama pareiškėjui ar jo atstovui, nurodant užregistravusią instituciją, registravimo numerį ir datą.

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime dėl Peticijų įstatymo atitikties Konstitucijai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi pareigą peticijų santykius reglamentuoti ne bet kokiu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame būtų nustatyti visi svarbiausi peticijos teisės įgyvendinimo tvarkos elementai, būtent: dėl ko galima kreiptis su peticija; kurioms viešosios valdžios institucijoms gali būti paduodama peticija; formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti peticija; peticijos padavimo tvarka; sprendimų dėl atsisakymo priimti peticiją priėmimo ir jų apskundimo tvarka ir kt.

Galiojančiame Peticijų įstatyme nustatyta, kad kreipimesi turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.

Šiuo metu Peticijų įstatyme  nustatyta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gavimo dienos gali apskųsti peticijų komisijos sprendimą atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar savivaldybių tarybai.

Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad  Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti gali būti skundžiamas teismui administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

ELTA jau skelbė, kad Seimo valdyboje kilo diskusijos dėl  visuomenininkų iniciatyva surinktų ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteiktų per 360 tūkstančių piliečių parašų, raginančių trauktis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijai priklausantį Tomą Vytautą Raskevičių iš einamų pareigų.

Seimo valdybos nariai turėjo skirtingą nuomonę, ar tai parašai, peticija, dokumentai ar sąrašai. Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijai atstovaujantis Vytautas Mitalas siūlė Seimo valdybos sprendimu konstatuoti, jog tuose dokumentuose nėra asmens parašų ar kitų būtinų rekvizitų, kurie leistų laikyti tuos dokumentus peticija pagal Peticijų įstatymą, todėl, anot jo, tai nėra peticija.

Seimo valdyba ketina įvertinti tai viešu pareiškimu, tačiau  nutarta šį klausimą atidėti kitai savaitei.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s