Nesigėdiju sakyti, kad esu Lietuvos patriotas

- Turint tokius gerus pažymius, atviros visų mūsų universitetų durys. Neturėtų būti kliūčių ir studijuoti užsienyje? Ar nesirengi išvažiuoti iš Lietuvos? Ar iš jūsų gimnazijos daug abiturientų ketina išvažiuoti mokytis svetur? - teiravomės Igno KRIAUČIŪNO.

- Aš nenoriu į užsienį išvažiuoti, nes manau, kad užsienis yra pervertinamas, o Lietuva nuvertinama. Toks lietuvio būdas, mes save linkę nuvertinti, ir be reikalo. Manau, kad mes galime didžiuotis savo švietimo sistema, savo universitetais, juose dirba daug pasaulinio lygio mokslininkų. Savo ateitį aš tikrai sieju su Lietuva. Užsienyje galima pakeliauti, pasigrožėti, bet gyventi geriausia man yra Lietuvoje. Nesigėdiju sakyti, kad esu Lietuvos patriotas. Manau, kad taip manančių mano kartos žmonių yra nemažai. Tiksliai negaliu pasakyti, kiek baigusių mūsų mokyklą ketina studijuoti užsienyje. Gal kokie 3 iš mūsų 30 abiturientų. Išvažiavimas tikrai ne masinis. Kiek teko girdėti, tie, kurie geriausiai egzaminus išlaikė, tie lieka mokytis mūsų universitetuose. Arba išvažiuoja tie, kurie nori studijuoti kažką tokio, ko pas mus nėra.

- Kaip pavyko taip gerai išlaikyti egzaminus?

- Daug dirbau. Nuo praeitų Kalėdų didžiąją dalį laiko skyriau mokymuisi. Žinoma, prieš kiekvieną egzaminą ruošiausi. Ir artimieji mane skatino, rėmė, kad tik galėčiau atsidėti mokslui. Ir mokytojai palaikė, padėjo, užtrukdavo su manim ilgiau negu oficialiai vykdavo pamokos. Jutau tokį lengvą spaudimą: tu tik dirbk, stenkis ir įrodyk, kiek esi vertas. Todėl už gerai išlaikytus egzaminus vien sau nuopelnų nenoriu prisiimti, čia ne tik mano vieno pastangos. Kai kurie klausė, kodėl tiek daug egzaminų rinkausi. Kai kurių egzaminų man nereikėjo stojimui, bet pagalvojau, jeigu 12 metų mokytasi, kodėl nepasitikrinti žinių. Daugiau tokių dalykų kaip istorija, geografija, nebesimokysi, kodėl nepasitikrinti savo lygio. Antra buvo - motyvacija. Žinojimas, kodėl tai darai, kur stosi ir kodėl reikia tuos egzaminus gerai išlaikyti. Aš ketinu stoti į Vilniaus universitetą mokytis mikrobiologijos ir biotechnologijos specialybės. Lietuvoje perspektyvi profesija, yra daug pasaulinio lygio specialistų ir mokymo lygis yra aukštas. Ir žinių panaudojimo spektras platus. Gali dirbti medicinos srityje, farmacijoje, pagaliau, akademinį darbą.

- Ar reikėjo kokios nors pagalbos iš šalies, gal samdeisi korepetitorius?

- Aš labai skeptiškai vertinu korepetitorius ir nusistatymą, kad norint daugiau išmokti, geriau pasiruošti egzaminams reikia samdytis papildomas pamokas. Kai kurie, žinau, korepetitorius samdėsi, bet jų rezultatai geresni netapo. Daug kas ėmė papildomas anglų pamokas. Aš tikrai prieš tokius dalykus. Reikia dirbti savarankiškai, sąžiningai ir tada nereikės jokių korepetitorių. Žinoma, aš ne iš visų egzaminų tikėjausi tokių rezultatų. Mane patį nustebino šimtukas iš gimtosios kalbos. Vienintelis egzaminas, dėl kurio abejojau. Svarsčiau, gausiu 90 balų, ir tai bus gerai. Negarsėjau ir kaip didelis anglistas, bet paskutiniais metais padariau didelę pažangą. Galbūt galėjau ir daugiau. Iš penkių egzaminų gavau šimtukus, o šešto, chemijos, kurią tikrai mokėjau ne prasčiausiai, gavau 99. Vieno taškelio pritrūko. Aišku, tai nieko nekeičia, bet jausmas būtų buvęs geras. Tas egzaminas buvo vienintelis, per kurį man laiko pritrūko. Per kitus egzaminus laiko buvo per daug.

- Su tokiais pažymiais nebūtų sunku įstoti į visų geidžiamą mediciną. Jeigu ne biotechnologijos studijas, ką dar būtum rinkęsis?

- Manau, būčiau galėjęs bandyti ir į mediciną. Man ir seneliai sakė, vaikeli, reikėjo eiti į daktarus, bet manęs medicina netraukia. Kiti sako, kad kraujo bijau (juokiasi), bet man labiau patinka ne žmonės, o maži organizmai, bakterijos. Patinka tyrinėti, gilintis. Jeigu ne biotechnologiją, galbūt būčiau rinkęsis su geografija susijusias studijas. Geografija man tikrai labai gerai sekėsi, bet Lietuvoje baigus šią specialybę perspektyvos blankios. Kadangi galiu rinktis, renkuosi atsakingai. Aš manau, kad vyras turi galvoti, ką dirbs, kad ir darbas būtų malonus, ir perspektyvos geros, pagaliau, juk kada nors reikės ir šeimą išlaikyti. Aš sau aukštus tikslus keliu ne tik dėl savęs, noriu ir Lietuvai kažką padaryti gero savo žiniomis, savo protu. Esu Lietuvos patriotas ir galvoju, ką dirbdamas pirmiausia galėčiau padaryti Lietuvos naudai.

2015 m. valstybiniai brandos egzaminai ir geriausi jų įvertinimai

Laikyta 93 306 egzaminai. Į juos užsiregistravo 37 279 mokiniai.

100 balų įvertinimų yra visuose valstybiniuose brandos egzaminuose. 1684 mokiniai gavo bent vieną šimtuką, o iš viso šimtukų yra 2195.

1 šimtuką gavo 1324 kandidatai, 2 šimtukus - 250, 3 šimtukus - 76, 4 šimtukus - 27, 5 šimtukus - 7 kandidatai. 6 šimtukų negavo nė vienas abiturientas.

5 šimtukus gavo šių mokyklų abiturientai: Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Marijampolės marijonų gimnazija, Viešoji įstaiga Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija.

Šaltinis - Švietimo ir mokslo ministerija

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“