Nesibaigianti spausdinto žodžio kova

Vos paskelbus karantiną, daugelis šalies leidinių sulaukė nemalonių žinių - reklamų užsakymai atšaukiami, o ir spaudos pardavimo vietų mažėja. Kai kurių įprastų leidinių skaitytojai jau neteko, kiek jų liks po karantino, spėlioti sunku.

Į „Vakaro žinių“ redakciją paskambino ištikima skaitytoja Aldona, kuri pastebėjo, kad karantino metu ir spaudą pardavinėjantys kioskai „Lietuvos spauda“ bei „Narvesen“ keičia darbo laiką, o kai kurie ir visai neveikia. „Kodėl tokiu svarbiu metu žmonės paliekami be spaudos? Šiuo metu gyventojams labiausiai reikia patikimos informacijos, o spaudos pardavimo vietos užsidaro. Laikraštis mums yra patikimiausios informacijos šaltinis. Ar valdžia, kalbėdama apie pagalbą verslui, spaudą pamiršo ir po karantino užsidarys paskutiniai šalies leidiniai?“ - svarstė skaitytoja.

Uždarė 20 kioskų

„Vakaro žinioms“ susisiekus su prekių ženklus „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“ valdančios bendrovės „Reitan Convenience“ atstove Lina Kaminskaite, ji neslepė, kad karantinas gerokai pakoregavo įmonės veiklos planus. Iš maždaug 200 pardavimo taškų, šiuo metu uždaryta apie 20. Kiti taškai dirba sutrumpintu darbo grafiku. L.Kaminskaitė sakė, kad situacija vertinama kasdien, tad kas laukia artimiausioje ateityje, spėlioti sunku. „Esame verslo organizacija, todėl jeigu taškai patys negali išsilaikyti, turime juos optimizuoti. Žinome, jog tai yra skausmingi procesai pirkėjams“, - sakė L.Kaminskaitė.

Ji priminė, kad kol kas sprendimai laikini. „Žinoma, visas verslas ruošiasi, kad tai truks tikrai ne dvi savaites, o ilgesnį laikotarpį. Tam ruošiasi ir žmonės. Jie kurį laiką daugiau bus namuose, tad jau praėjusią savaitę stebėjome didesnius spausdintinių leidinių pirkimus“, - sakė L.Kaminskaitė.

„Vakaro žinios“ skaitytojams primena, kad karantino laikotarpiu neradę laikraščio pardavimo vietoje, galite jį užsiprenumeruoti. Mobilieji laiškininkai dirba ir spaudą vežioja įprastu savo darbo grafiku.

Reikia gelbėti jau dabar

„Vakaro žinių“ kalbintas laikraščio „Šiaulių kraštas“ redaktorius Vladas Vertelis atvirai sako, kad padėtis žiniasklaidos sektoriuje - liūdna. „Karantinas dar tik prasidėjo, o pokyčiai jau matomi. Reklamos užsakovai atšaukia užsakymus, mažėja leidinių pardavimo vietų. Jeigu ši krizė užsitęs, rezultatai gali būti neprognozuojami. Manau, šiandien visi žiniasklaidos įmonės vadovai pritartų, kad dabartinė situacija yra labai prasta, o tendencijos - gąsdinančios. Visi galvoja apie išgyvenimą ir, reikia pasakyti tiesiai, daugelio įmonių laukia bankrotas“, - sako V.Vertelis.

Prieš dieną sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai piktinosi, kad žiniasklaidoje sklinda nepatikima informacija, kartais skubant informuoti apie situaciją, paskelbiami gandai. „Šiaulių krašto“ redaktorius sako, kad ir to išvengti galima, galvojant apie finansinę paramą leidiniams. „Tikiuosi, kad valdžios pažadai dėl gelbėjimo plano ir žiniasklaidai, bus įgyvendinti. Pavyzdžiui, valstybinės institucijos dabar galėtų išsipirkti reklamos plotus, kuriuose skelbtų gyventojams svarbią informaciją. Tai būtų triguba nauda: gyventojai gautų patikimą informaciją, didėtų pasitikėjimas valstybe, spaudai nereikėtų galvoti apie užsidarymą. Žmonės laukia ne tik savivaldos, bet ir iš valstybės vadovų pateikiamos subalansuotos informacijos. Ji skatintų pasitikėjimą institucijomis ir vienas kitu“, - sako V.Vertelis. Jis pateikia ir daugiau priemonių, kurios galėtų padėti kompensuoti prarastus finansus: mokesčių nurašymas, dalies prenumeratos pristatymo kaštų ar pajamų praradimo kompensavimas.

Pasak jo, jeigu yra sferų, kurios pagalbos iš valstybės gali palaukti, žiniasklaidoje - tikras darbymetis ir sprendimų reikia jau dabar: „Šiais laikais spauda yra patikimiausias informacijos šaltinis. Tai yra atrinkta, patikrinta ir profesionaliai pateikiama informacija. Internete informacijos srautas toks didelis, kad skaitytojui sudėtinga susigaudyti. Gali būti paskelbiami klaidingi faktai, vėliau jie pataisomi ar ištrinami, bet tik dalis tai sužino. Todėl didžiulė dalis visuomenės, ypač vyresni žmonės, skaito laikraščius ir jiems ši informacija yra gyvybiškai reikalinga.“

Komentaras

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad artimiausiu metu Vyriausybė svarstys priemones, leisiančias amortizuoti žalą, kurią Lietuvos žiniasklaidos priemonės patiria dėl koronaviruso protrūkio sukeltų padarinių ekonomikai: „Kaip ir kiekvienai industrijos rūšiai, svarstysime paketą, kokiu būdu būtų galima padėti užtikrinti žiniasklaidos priemonių ir pačios žiniasklaidos veiklos tęstinumą.“

Po to, kai žiniasklaidos atstovai patys pradėjo kalbėti apie tai, kad koronaviruso sukelti padariniai ekonomikai gali būti tiesiog nepakeliami nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad valdžia turi prisidėti švelninant nuostolius, kurie yra patiriami šiame sektoriuje. „Manau, kad mes neturėtume šiuo atveju neigiama prasme išskirti žiniasklaidos. Jeigu kalbame apie tai, kad koronaviruso nuostoliai yra labai konkretūs ir apčiuopiami mūsų visai ekonomikai. Žiniasklaida yra ypatinga verslo rūšis ir jos priedermė yra informuoti visuomenę. Manau, kad žiniasklaida neturėtų būti eliminuota iš tos programos, kuri yra skirta nuostoliams dėl koronaviruso verslo sektoriuje sušvelninti“, - sakė prezidentas. Kokios priemonės tai galėtų būti ir kada jos bus pradėtos taikyti, kol kas nežinoma.