Pajūrio policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris gali gerokai sumažinti unikaliosios Neringos gyventojų populiaciją. Įtariama, kad nemažai asmenų joje gyvenamąją vietą yra deklaravę fiktyviai, siekdami nemokamai keltis per Kuršių marias ir įvažiuoti į nacionalinį parką.
Į Klaipėdos apskrities VPK kreipėsi Neringos meras Vigantas Giedraitis, kuris paprašė ištirti, ar melagingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikę asmenys nepadarė nusikalstamos veikos - sukčiavimo.
Mero teigimu, neva Neringoje gyvenantys žmonės iš tiesų siekia tik įgyti mokestinių lengvatų ir taip išvengti vietinės rinkliavos į Neringos savivaldybės biudžetą - nemokėti už įvažiavimą į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritoriją. Taip pat ir nemokamai keltis keltu per Kuršių marias.
Per praėjusius metus Neringos gyventojų skaičius padidėjo apie 222, o užpernai - 449. Įtariama, kad prie to nemažai prisidėjo ir melagingai šiame kurorte gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.
Nors statistika rodo, kad neringiškių skaičius auga, vietos savivaldybės biudžetas to nė kiek nejaučia.
“Biudžeto įplaukos didėja tik tada, kai pranešama mokesčių inspekcijai. Nors tokie asmenys gali būti prisiregistravę pas mus, mokesčius moka pagal darbo vietą”, - tikino V.Giedraitis.
Tarp tokių Neringos “gyventojų” nemažai yra kontrabandininkų bei tų, kurių pragyvenimo šaltiniu tapo pigesnio kuro iš Kaliningrado srities gabenimas.
“Pasirodė įvairių straipsnių, kad Neringa yra kontrabandininkų miestas. Tai ir paskatino kreiptis į teisėsaugą, tegu ji ir aiškinasi”, - sakė V.Giedraitis.
Pasinaudojęs lengvatomis per dieną lengvojo automobilio vairuotojas mažiausiai gali sutaupyti 50 litų - 40 Lt už persikėlimą per marias ir 10 Lt (vasaros sezono metu 20 Lt) už įvažiavimą į KNNP teritoriją.
Bendrovės “Smiltynės perkėla” duomenimis, pernai naujų nemokamų leidimų automobiliais keltis per marias neringiškiams išduota pustrečio karto daugiau nei užpernai - atitinkamai 1643 ir 671.
Įmonių statistika dar įspūdingesnė, nes naujų leidimų poreikis išaugo daugiau nei devynis kartus - 14 (2009 m.) ir 128 (2010 m.). Tuo tarpu pačių naujų įmonių minėtais metais įsteigta atitinkamai tik 11 ir 23.
Neoficialiai teigiama, kad už galimybę prisiregistruoti neringiškių būste tokie asmenys jo šeimininkui per mėnesį moka nuo kelių šimtų iki pusės tūkstančio litų.
“Susitikome su visų Neringos gyvenviečių gyventojais, prašėme jų būti pilietiškiems ir nesivelti į avantiūras”, - teigė Neringos meras.
Pasak Klaipėdos apskrities VPK Neringos miesto policijos komisariato viršininko Sigito Šveikausko, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek gali būti įtariamųjų, policininkai nekomentuoja, nes dar nustatyti konkretūs asmenys.
“Jei žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą kažkur ant pamatų ir naudojasi lengvatomis keldamasis per marias ir važiuodamas per postą, yra požymių, kad jis naudoja valstybės pinigus piktnaudžiaudamas”, - sakė S.Šveikauskas.
Teisėsaugininkų teigimu, tyrimas bus sudėtingas ir gali užtrukti gana ilgai. Tačiau jis būtinas. Nes, net ir žinodama, kad žmogus Neringoje gyvenamąją vietą deklaravo melagingai, vietos valdžia jo išregistruoti negali. Tai galima padaryti tik sulaukus teismo leidimo.
Jei bus įrodyta, kad melagingai gyvenamąją vietą Neringoje deklaravęs žmogus sukčiavo, jam gresia bauda, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
