9 nuotr.Lietuvoje kasmet gimsta šimtai negalią turinčių vaikų. Tais, kuriuos gimdytojai palieka, visiškai pasirūpina valstybė. Gerokai sudėtingiau viskas tampa, kai tėvai patys nusprendžia auginti savo atžalas. Tuomet tiek jie, tiek ir jų mažieji susiduria su gausybe problemų. Apie tai, kaip galima padėti šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus, „Vakaro žinioms“ papasakojo Renata RIMDŽIUVIENĖ, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų-pagalbos centro „Šeimos slėnis“ direktorė.
- Jūsų centras ir taip dirba su įvairių sutrikimų turinčiais mažyliais. Kodėl nusprendėte plėsti siūlomas paslaugas?
- 2017 metais prasidėjus institucinės globos pertvarkai, pasikeitė ir politika paliktų vaikų atžvilgiu. Dabar kūdikių namuose apgyvendinami tik negalią turintys mažyliai. Mūsų įstaigoje šiuo metu auga 21 be tėvų globos likęs vaikas. Sumažėjus apgyvendinamų vaikų skaičiui įstaigoje, turėdami visus reikalingus išteklius: patalpas, patyrusius specialistus, įrangą, žinodami, kaip sunku šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais, pradėjome teikti platesnį spektrą paslaugų visuomenei.
Auginant vaikus su specialiaisiais poreikiais, ypač sudėtinga užduotis tenka mamoms. Kadangi tokiu vaiku reikia rūpintis ištisą parą, nebelieka laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui. Ne paslaptis, kad nuolatinė įtampa daro neigiamą poveikį žmogaus organizmui, o samdytis slauges gali toli gražu ne visos šeimos. Suvokdami tai, nusprendėme pabandyti padėti tokioms šeimoms. Ir, stebint trejų metų patirtį, galima sakyti, kad sprendimas pasiteisino.
- Kaip pasireiškia siūloma pagalba?
- Kiekvienas atvejis yra unikalus, tad pirma susipažįstame su vaiku, pasikalbame su jo tėvais, o tada specialistų komanda sudaro individualų planą darbui su vaiku, siekiant sustiprinti silpnąsias vaiko vystymosi sritis. Turime puikią specialistų komandą - logopedus, psichologus, specialiuosius pedagogus, kineziterapeutus, užimtumo specialistus ir ergoterapeutus.
Džiugu, kad tiek komanda, tiek užimtumas auga. Taikome dailės ir muzikos terapijas, papildomai laviname sensoriką, turime erdvę hidroterapijai, druskų, smėlio kambarius ir basų kojų taką kieme su fontanėliu - viskas orientuota į vaikus su specialiaisiais poreikiais. Taip pat turime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistus, kurie ugdo, ruošia vaikus mokyklai.
Aišku, labai svarbu į šį procesą įtraukti ir tėvus, nes be jų aktyvaus dalyvavimo specialistų veikla neduos laukiamo rezultato. Pasitaiko atvejų, kai vaikui grįžus po pertraukos ar atostogų, darbą su vaiku tenka pradėti iš naujo. Visgi stengiamės ir prašome, kad tiek tėvai, tiek artimieji prisidėtų prie darbo su vaiku.
Šiandien dirbame visu pajėgumu. Be savo nuolatinių gyventojų turime 49 atvykstančius vaikus. Kitais metais tikimės atidaryti dar vieną grupę. Anksčiau dirbome tik su ikimokyklinio amžiaus vaikais, šiemet pradėjome teikti paslaugas ir vyresniems vaikams. Matydami tiek paslaugų poreikį, tiek jausdami grįžtamąjį ryšį matome tęstinumo poreikį teikiant pradinio ugdymo paslaugas. Dirbdami su vaikais iki 7 metų įdedame daug darbo ir pastangų, pasiekiame gerų rezultatų, tačiau pastebime, kad vaikams išėjus į mokyklas, ne visos jos yra pasirengusios priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais - trūksta specialistų, neužtenka kompetencijų, neparengtos metodikos ir t.t.
- Kiek laiko vaikai praleidžia pas jus?
- Labai įvairiai. Pasitaiko, kad ateina tik specialistų teikiamoms paslaugoms. Būna atvejų, kai sutrikimai yra sunkesni ir vaikas nepritampa darželyje, tada jį atveda visai dienai. Atskirais atvejais vaiką galima palikti ir ilgesniam laikui, iki pusės metų per metus, taip vadinama laikino atokvėpio paslauga. Tai galimybė tėvams ar globėjams gauti trumpalaikį poilsį, dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime.
- Bet tokios paslaugos turbūt nemažai kainuoja?
- Kai tėvai nori gauti šias paslaugas, jie susitinka su socialiniu seniūnijos darbuotoju, kuris nustato socialinių paslaugų poreikį, parengia dokumentus. Tuomet sprendimą dėl galimo paslaugų skyrimo priima savivaldybė. Pastaroji padengia 80 proc. išlaidų, likusius 20 proc. padengia tėvai, atsižvelgiant į faktinį vaiko lankomumą.
Tais atvejais, kai tėvai nori pailsėti, pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybė dengia 20 proc., o tėvai turi sumokėti likusius 80 proc.
Sutrikimų turinčio vaiko mamos komentaras
Renatos Rimdžiuvienės išsakytoms mintims pritarė mama Kristina, auginanti sutrikimų turintį 6,5 m. sūnų:
„Kai tik sužinojome apie tokias paslaugas, pirmus metus dar bandėme derinti darželį ir dienos centrą, tačiau netrukus susidūrėme su problema. Pasirodo, jeigu vaikas lanko lopšelį-darželį, centre jis gali praleisti ne daugiau keturių valandų per dieną. Tai reiškia, kad kažkuriam iš tėvų reikia išeiti iš darbo ir skubėti pas vaiką.
Metus taip palakstę apsisprendėme ir nuo tada lankome tik dienos centrą, kuriame, ačiū specialistams ir darbuotojams, gauname visas reikiamas paslaugas ir kompleksišką pagalbą.
Visgi žiūrint į ateitį kiek neramu, nes kitąmet sūnus turėtų pradėti lankyti mokyklą, o tinkamos ugdymo įstaigos Vilniuje neradome. Aiškius intelekto sutrikimus turintys vaikai lanko specialiąsias mokyklas, visi kiti turi lankyti įprastas, tačiau jos nėra pritaikytos specialių poreikių turintiems vaikams. Jeigu per metus padėtis nepasikeis, leisime vaiką į privačią ugdymo įstaigą.
Kalbant apie Dienos centrą, džiugu, jog jis plečia paslaugų sferą ir planuoja priimti vaikus iki 18-os metų. Kiek teko susidurti, pailgintos įprastų mokyklų grupės nelabai nori priimti vaikų su sutrikimais. Vengia jų ir vasaros stovyklų organizatoriai, tad „Šeimos slėnio“ pagalba tokius vaikus auginančioms šeimoms yra neįkainojama. Jeigu dar tai suprastų valdžia ir daugiau lėšų skirtų jau veikiančių centrų veiklos gerinimui, o ne į tolimą ateitį planuotų naujų statybas, būtų išvis idealu, nes tada reikiamą pagalbą gautų daugiau vaikų.
Nors nemažai mūsų užaugo nematydami sutrikimų turinčių vaikų, visgi jie yra šalia mūsų. Vaikai turi mokytis gyventi savarankiškai, visuomenė turi mokytis juos priimti. Nes niekur kitur šie vaikai būti negalės. Jie, nepaisant skirtingų požiūrių, yra būtent šios visuomenės dalis.“
