Nenori testuotis - neisi į mokyklą!

Diskusija, peraugusi į piketą

Prieš porą dienų vienoje socialinio tinklo „Facebook" grupių pasirodė mamos įrašas, kuriame ji teigė, jog Vilniaus miestas pradėjo moksleivių diskriminaciją.

„Vis daugiau tėvų pasiduoda spaudimui ir sutinka grįžti į kontaktinį mokymą naudojant kaupinių testus. Mūsų klasėje (Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija) likome tik dviese, kurie nesutinka. Ta proga savivaldybė nusprendė nebeskirti papildomų lėšų nuotoliniam mokymui kompensuoti - „mokytojams tai papildomas krūvis dirbant klasėse ir dar su besimokančiais nuotoliniu būdu, kuriems reikia pritaikyti užduotis, papildomai skirti laiko atsiskaitymams."

Tai nesąžininga nei vaikų, nei mokytojų atžvilgiu", - buvo įsitikinusi mama.

Jai pritarė daugelis diskusijos dalyvių, priminę, jog nuotolinio mokymo aprašuose nurodoma, kad „remiantis Vyriausybės nutarimu, tiems, kas nesutinka su kaupinių metodu, ne mažiau 50 proc. pamokų turi būti sinchroninės ir ne daugiau 50 proc. - asinchroninės".

Palaikant mamą ir kitus, prieš eksperimentus su jų vaikais pasisakančius tėvelius, visuomenininkai nusprendė balandžio 14 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės surengti piketą.

Dar iki piketo „Vakaro žinios", siekdamos išklausyti visas puses, situaciją pakomentuoti paprašė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę ir pačią progimnaziją.

Kur dingo pinigai?

ŠMSM patikslino, kad atskirai lėšų, būtent nuotoliniam ugdymui, ministerija nebuvo skyrusi, tačiau jos buvo skirtos papildomoms konsultacijoms abiturientams ir papildomai pagalbai mokymosi sunkumų nuotolinio mokymo metu patiriantiems vaikams - t.y. atlyginti mokytojams už papildomas konsultacijas tiems mokiniams, kuriems jų labiausiai reikia. Lėšos, pasak ministerijos, buvo paskirstytos visoms savivaldybėms ir jos galėjo perskirstyti švietimo įstaigoms pagal savo nustatytus kriterijus.

Savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja iš pradžių nurodė, kad savivaldybė nei skiria, nei yra numačiusi papildomų lėšų kompensacijoms už nuotolinį ugdymą. Jos teigimu, ugdymo proceso organizavimui lėšos yra skiriamos bendrai, o už patį proceso organizavimą yra atsakinga švietimo įstaiga. Tiesa, vėliau savivaldybė visgi pripažino, kad Vilniaus miestas papildomai moksleivių pagalbai gavo 289 576 Eur. Šios lėšos Vilniaus savivaldybės įstaigoms buvo perskirstytos vadovaujantis ministerijos nustatytu principu, skaičiuojant mokiniui po 4 eurus, ir pačios įstaigos galėjo nuspręsti, kam ir kokias konsultacijas buvo tikslinga skirti.

O štai Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorių Rimantą Remeiką klausimas apie kompensacijas nustebino. Pasak jo, jokių kompensacijų nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams taip ir nėra skiriama.

„Tačiau ir testuotis tų, kurie to nenori, neversime. Jie ir toliau, jeigu tėvai pageidaus, galės mokytis nuotoliniu būdu, nors mūsų vertinimu, tiesioginis dalyvavimas pamokose vaikams būtų naudingesnis", - sakė R.Remeika.

Pasisekė ne visiems

Deja, nepaisant to, kad Vyriausybė numatė, kokia tvarka turi vykti pamokos testuotis nesutinkantiems vaikams, o ministerija skyrė lėšų papildomoms konsultacijoms, kai kurių sostinės ugdymo įstaigų vadovai nusprendė to nepaisyti.

Pasak protesto akcijoje, nukreiptoje prieš privalomą moksleivių testavimą, abiturientų skiepijimą bei kaukių dėvėjimą, dalyvavusių mamų, jų vaikams šie mokslo metai, faktiškai, pasibaigė.

Mama Sandra neslėpė, kadangi jos sūnaus klasėje liko tik du vaikai, kurių tėvai pasisakė prieš testavimą, Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos vadovybė nuotolines pamokas nutraukia. Pasirinkimas - arba vaikas testuojasi, arba lieka namie.

Tą patį „Vakaro žinioms" sakė ir mama Slava, kurios atžala lanko Sofijos Kovalevskajos progimnaziją. Slavos teigimu, kaip tik išvakarėse mokyklos vadovybė surengė nuotolinį tėvų susirinkimą ir jo metu buvo aiškiai pasakyta, kad tėvai, kurių vaikai nesitestuos, nuo šiol vaikų švietimu ir ugdymu galės rūpintis savarankiškai.

Konstitucija laužoma kasdien

Kadangi Lietuvoje mokslas vaikams iki 16-os metų yra privalomas, „Vakaro žinios" pasiteiravo, kaip tokias ugdymo įstaigų pozicijas vertina akcijoje dalyvavęs Seimo narys Dainius Kepenis.

„Valdžia turėtų sukurti vaikų švietimui tinkamas sąlygas, tačiau to, deja, nedaroma, o einama lengviausiu keliu - uždaryti arba testuoti ir skiepyti. Ir taip elgiamasi nepaisant to, kad kasdien vis garsiau kalbama apie tai, jog testai neparodo realios situacijos, o skiepai eksperimentinėmis vakcinomis nuo nieko neapsaugo.

Dar liūdniau, kad visam tam ne tik pritaria, bet ir skatina taip elgtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tokiems veiksmams priešinasi tik maža dalis visuomenės. Tai ir lemia, kad pagrindiniu šalies įstatymu turėjusi būti Konstitucija kasdien, straipsnis po straipsnio, yra pažeidinėjama. Nebetoli diena, kai jos iš viso nebereikės", - prognozavo D.Kepenis.

Jam pritarė ir į piketą prie savivaldybės atėjęs Vitalijus. Jauno vyro teigimu, pagrindinis vaikų „darbas" yra mokytis, o tuo turėtų rūpintis ne mokesčius mokantys jų tėveliai, bet iš jų gyvenanti valdžia.

„Vaikams svarbus ne tik pats ugdymo procesas, bet ir gyvas bendravimas, buvimas su bendraamžiais. Dabar viso to, dangstantis pandemija, kuria visuomenė vis mažiau tiki, nėra. Užtat vos ne kasdien Lietuvoje galvojami nauji įstatymai arba draudimai, nors nepriklausomi specialistai vis garsiau kalba apie tai, jog šios pandemijos suvaldymui visame pasaulyje naudojamos priemonės pridaro daugiau problemų negu pati pandemija. Tik keista, kodėl šito niekaip nesugeba išgirsti ir toliau tas pačias frazes kartoja mūsų valdantieji", - visiems rūpimu klausimu pokalbį baigė Vitalijus.