Nemokamos ir trumpos studijos

Švietimo ir mokslo viceministras doc. dr. Giedrius Viliūnas nacionaliniam transliuotojui sakė, kad planuojama jau artimiausiu metu trumpinti bakalauro studijas, kad jos taps intensyvesnės, nes dabar nemaža dalis jaunimo esą ne studijuoja, o studentauja, bet norėtųsi jį matyti paskaitose, bibliotekose, laboratorijose. Tiesa, G.Viliūnas pripažįsta, kad dalis studentų dirba, nes kitaip negalėtų susimokėti už studijas, o jų suintensyvinimas atimtų galimybę dirbti, todėl svarstoma galimybė, kad valstybė skirtų didesnį finansavimą.

Pasak jo, įstatymas jau ir dabar numato galimybę nustatyti trejų metų bakalauro studijų trukmę, kai kurios aukštosios mokyklos tuo ir naudojasi. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete komunikacijų srities mokslo ir informacinių technologijų valdymo bakalauro laipsnį galima įgyti per trejus metus. Universitetų nuomone, studijų trumpinimas yra būtinas, kad būtų galima konkuruoti su užsienio universitetais, nes dalyje jų bakalauro studijos trunka būtent trejus metus, taip yra net kaimyninėje Estijoje.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. E.Jovaiša „Vakaro žinioms“ sakė, kad ateinančiais mokslo metais didelių naujovių studentai nesulauks.

„O štai tolesnėje ateityje numatomos nemokamos bakalauro studijos, yra minčių jas trumpinti iki 3 metų. Nežinau, kaip tai sutiks akademinė bendruomenė, tačiau jei jums rūpi mano nuomonė, tai visa tai reikia labai rimtai pasverti, nes nelygu, kokia yra programa, nelygu, kokia yra specialybė. Sutrumpinti universitetines studijas baisoka, nes galime pakenkti pačiai studijų kokybei. Didžiausios permainos turėtų laukti ateityje, nes ketiname keisti ir stojimo tvarką, ir padaryti nemokamas bakalauro studijas“, - kalbėjo E.Jovaiša.

Anot jo, ateityje bus orientuojamasi ne tik į verslo poreikius, bet ir į kokybę, todėl svarstoma galimybė kilstelėti stojamąjį balą.

„Nes dabar mes sulaukiame daugybės verslininkų nusiskundimų dėl kokybės. Reikia tenkinti ne šiaip poreikį, bet ir kokybišką poreikį. O kalbant apie nemokamas bakalauro studijas, sutikime, kad švietimas yra viešasis interesas. Todėl norime nustatyti, kokių specialybių tiek ir viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje reikia. Atsižvelgdami į tai, mes visą poreikį ir ketiname finansuoti, į tokias specialybes įstoję jaunuoliai nemokėtų už bakalauro studijas. Tiesa, liktų tam tikra kartelė, kurią absolventas, siekiantis aukštojo mokslo, turėtų peržengti, nes aukštajam mokslui reikia grąžinti buvusį prestižą. Kaip minėjau, dėl šitos priežasties gali būti ir stojamasis balas didinamas“, - dėstė E.Jovaiša.

Politiko teigimu, didelė bėda yra ta, kad prikurta daugybė nereikalingų programų.

„Jų prigaminta, kad būtų viliojami studentai su savais krepšeliais. Universitetams reikia tas programas mažinti ir tikėsimės, kad pasieksime tokį jų skaičių, kuris būtų protingas. Aišku, gali likti ir egzotiškos specialybės, bet jei jos bus nereikalingos, valstybė jų nefinansuos. Bet niekas jų universitetams neuždraus, nes universitetai yra autonomiški. Taip, ta autonomija gal ir per didelė, nes nereikalingomis programomis rengiami būsimi bedarbiai, tačiau universitetams padaryta tokia teisinė aplinka ir juos dėl to sunku kaltinti. O ką universitetui daryti, jei yra tokia teisinė aplinka, kiti universitetai tuo naudojasi, tai kaip konkuruoti tuo nesinaudojant?“ - retoriškai klausė profesorius.

Parlamentaras akcentavo, kad garsiai kalbama tik apie universitetų stambinimą, tačiau nekalbama apie kolegijų stambinimą.

„Tai yra Vyriausybės kompetencija, nes ji yra steigėja. Tačiau kolegijų reforma didžiąja dalimi jau yra padaryta“, - tvirtino Seimo narys.

Paklaustas, ar ką nors gero švietimo srityje jau padarė šis Seimas ir ši Vyriausybė, profesorius pirmiausia išskyrė universitetų reformą, dėl kurios jau kilo visuotinė diskusija, o universitetai derasi dėl susijungimo. Pasak profesoriaus, reforma prisidėtų prie studijų kokybės.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“