Kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
1 nuotr.
„Lietuvoje, skaičiuojant gyventojų skaičių, automobilių yra gerokai daugiau nei ES vidurkis, esame viena daugiausiai automobilių turinti šalis 1000 gyventojui. Tai rodo, kad automobilį turėti pas mus tikrai nėra didelis galvos skausmas žmonėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė K. Mažeika.
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu metu padarant jį nemokamą.
„Paskutiniu metu girdime diskusijas, ir prieš savivaldybių rinkimus, ir Seimo narių, ir komisijose, kad nemokamas viešasis transportas galėtų būti viena alternatyvų žmonėms, kuriems automobilis nėra didžioji būtinybė, jis didžiąją laiko dalį stovi kieme ir nevažiuoja. Užtikrinus pakankamą viešojo transporto pasiekimą ir padarius jį nemokamą, tokiems žmonės būtų motyvacija atsisakyti automobilių ir naudotis daugiau viešuoju transportu“, – laidoje teigė laikinasis ministras.
K. Mažeika taip pat atkreipė dėmesį, kad lengvatų teikimas važiuojantiems viešuoju transportu priklauso nuo savivaldybių.
„Tai yra savivaldybių funkcija, jos organizuoja, administruoja viešąjį transportą, nustato, kam kokios lengvatos bus. Tai galėtų būti paskatinimas. Jei tą mokestį investuotume į oro taršos mažinimą, tai būtų viena galimybių prisidėti prie savivaldybių biudžetų pajamų netekimo“, – teigė K. Mažeika.
Primename, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, jog kitais metais galėtų būti įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčiai.
Tiesa, Seimo „valstiečių” frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad taršių automobilių apmokestinimas bus taikomas tik naujai registruojamiems automobiliams, o pati tvarka įsigalios vėliau nei sausio 1 dieną.
K. Mažeika siūlo, kad mokestis būtų pradedamas taikyti tiems automobiliams, kurie išmeta daugiau nei 130g/km CO2.
Kaip Europos Komisija nurodo savo rekomendacijose, Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su „šešėline“ ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o pridėtinio vertės mokesčio (PVM) atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai.
