8 nuotr.Šiemet valstybė žada apmokėti už mokslus visiems pirmakursiams, kurie universitetuose ir kolegijose pasirinks studijuoti tiksliuosius mokslus. Tiems pirmkursiams „tiksliukams“, kurie viršys vyriausybės nustatytą finansuojamų „tiksliukų“ kvotą, už mokslą pažadėjo užmokėti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau ko Lietuvos ūkiui jau dabar labiau trūksta? Matematikų ar autošaltkalvių?
Lietuvoje įvairių darbininkiškų profesijų moko 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurie buvo įsteigti Europos Sąjungos fondų lėšomis, o antrame etape buvo dar papildomai sustiprinti. Sektoriniuose praktinio mokymo centruose mokymo įranga savo modernumu nė kiek neatsilieka nuo vakarietiškų standartų. Profesijų dar galima išmokti 70-yje mokyklų, tačiau šis skaičius nėra pastovus, nes kai kurias šias profesines mokyklas žadama sujungti.
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas pasidžiaugė, jog mokiniai vis aktyviau renkasi tas specialybes, kurių Lietuvos darbo rinkai jau trūksta:
„Pačios paklausiausios specialybės - inžinerinio profilio. Jaunuoliai nori tapti automobilių mechanikais, elektromechanikais, automobilių kėbulų remontininkais. Taip pat renkasi specialybes, reikalingas komunalinių paslaugų sektoriui. Ruošiame ir baldžius, apdailininkus, kelininkus, netgi orlaivių remontininkus. Stabiliai surenkame norinčius mokytis tradicinių specialybių, pavyzdžiui, santechnikų. Tiesa, besimokančiųjų skaičius negali per daug augti, nes Lietuvos demografinė situacija bloga. Jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas akivaizdus. Tiesa, atsižvelgiant į gimimo metus, po kelerių metų jaunimo šiek tiek padaugės, o paskui - vėl mažės.“
O kur jie dingsta?
Statistikos departamento duomenimis, pernai profesijos mokyklose mokėsi 42,1 tūkst moksleivių, užpernai - 47,7 tūkst., o 2015 m. - 46,2 tūkst.
Tačiau ar liks šie specialistai Lietuvoje? Ar negalima būtų pareikalauti, kad mokesčių mokėtojų pinigais išmokyti autošaltkalviai ir t.t. 2 metus atidirbtų čia?
Ogi ne. Darbininkiškų profesijų atstovai privalo tik paskutinį mokymosi pusmetį atlikti gamybinę praktiką darbo vietoje. O tada kelias dvejopas. Profesinės štampuoja specialistus, valstybė už juos moka pinigus, o specialistai išvažiuoja kelti Norvegijos, Danijos ekonomikų.
P.Čepas pripažino, jog sudėtinga kalbėti apie tendencijas, tačiau ir lietuviai darbdaviai jau gali pasiūlyti didesnes algas. Jos, anot P.Čepo, dar mažesnės nei Vakaruose, tačiau specialistui likti namie - irgi privalumas.
„Nes specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje yra didžiulis, - paaiškino P.Čepas, - vien į Kauno LEZ ateina didžiulės investicijos, didžiulės gamyklos. Tam tikrų profesijų specialistų transporto, statybų, gamybos sektoriuose dar labai trūksta.“
„Profkių“ bus daugiau nei moksleivių?
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis, visoje profesinio ugdymo sistemoje siūloma įsigyti apie 450 kvalifikacijų. Suaugusieji antrinių profesijų gali išmokti ar kvalifikaciją pakelti 260-yje įstaigų. O iš viso praėjusių metų gruodį Lietuvoje veikė net 324 įstaigos, turinčios licenciją mokyti profesijos. Tad profesijos mokančių įstaigų, atrodo, tuoj bus daugiau nei pačių darbininkų?
Anksčiau visus profesinius mokymus apmokėdavo valstybė. Per metus tam skirdama 85 mln eurų ir finansuodama daugiau nei 20 tūkst. besimokančiųjų. Tačiau nuo pernai metų valstybė apmoka tik dvi pirmąsias profesines kvalifikacijas.
Europos Sąjungoje vidutiniškai 50 proc. moksleivių mokosi darbininkiškų profesijų. Lietuvoje - tik apie 30 proc.
***
Situaciją komentuoja Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Prof. Boguslavas GRUŽEVSKIS:
Ministras Virginijus Sinkevičius siūlo išplėsti tiksliųjų mokslų studentų, negalėjusių dėl pažymių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, galimybes. Suteikia papildomą finansavimą ir tokiu būdu „perka“ žmogų, pasižadėjusį 2 metus atidirbti. Tai atviri abipusiai mainai, nepažeidžiantys rinkos principų, nes 2 metams bus užtikrintas tokio specialisto užimtumas.
Profesiniame mokymęsi yra kiek kitaip, nes valstybė ir taip visiems apmoka pirmąją ir antrąją kvalifikacijas. Nebent būtų nuspręsta teikti kažkokią dar papildomą kvalifikacinę nemokamą paslaugą ir už ją mainais „nusipirkti“ darbininką 2 metams. Tačiau taip apriboti darbininko laisvę būtų labai problematiška.
Rinkoje turime išsaugoti laisvo pasirinkimo principą. Be to, gal firma, „nusipirkusi“ specialistą, neišsilaikys rinkoje ir po metų bankrutuos. O gal firma „pirks“ specialistą, pažadėjusi jam 500 eurų, o šalia bus firma, kuri su specialistu nesitarė, tačiau iškart siūlo didesnį atlyginimą? Viešajame sektoriuje dar gali garantuoti, kad absolventas dvejus metus turės darbo. O kaip garantuosi darbininkiškų profesijų atstovams?
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas KADYS:
Mūsų žiniomis, visi, norintieji mokytis pagal profesinio mokymo programas, turi galimybę gauti valstybės finansavimą. Jeigu šioje srityje tarp mokinių atsirastų konkurencija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamo finansavimo nepakaktų, tada mūsų ministerijai būtų prasminga svarstyti, kaip juos paremti. Kvalifikacijų poreikio prognozavimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Mūsų ministerijos iniciatyva, Vyriausybė yra patvirtinusi profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, sąrašą. Jis peržiūrimas du kartus per metus.
Atsižvelgiant į pokalbius su esamais ir potencialiais investuotojais, artimiausiu metu aktualios šios studijų ir profesinio mokymo programos: Elektronika ir automatika, Mechanika, Mechatronika, Robotika, Gamybos inžinerija, Pramoninio dizaino inžinerija.
Taip pat aktualios ne aukštų profesinių kvalifikacijų programos: elektronikos surinkėjų, gamybos įrenginių elektrikų, mechatronikų, CNS staklių operatorių, plastiko liejimo, metalo apdirbimo automatizuotų linijų operatorių.
Per artimiausius 3 metus Lietuvai reikės 13 300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų specialistų. Per artimiausius 5 metus - 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių.
