1 nuotr.Į „Šiaulių krašto" redakciją kreipėsi Joniškio rajono gyventoja (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.), panorusi pasidalinti nemalonia patirtimi Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje. Ji sako nesiekianti ką nors pamokyti, nubausti, tiesiog norėtų, kad žmonės žinotų, kas jų ten gali laukti.
Moteris pasakojo į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos skubios pagalbos-priėmimo skyrių patekusi šeštadienį, gegužės 1 dieną. Ją, patyrusią persileidimą, nuvežė vyras, kartu vyko ir dvejų metų sūnelis.
„Buvo prasidėjęs kraujavimas ir kaimynė slaugytoja patarė nieko nelaukus važiuoti tiesiai į priimamąjį. Tą ir padarėme iš pat ryto. Kadangi skubėjome, net neišsiklausinėjau, ką reiktų pasiimti, tad įsimečiau telefoną, kroviklį, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, supainiojau su kitu, tikusiu senajam telefonui, piniginę. Nuvykus apie valandą laukiau iki apžiūros. Gydytojas apžiūrėdamas echoskopu kažką žymėjosi, bet nieko nekomentavo, nepaaiškino, tik paklausė: „Ar gulsitės į ligoninę?" Ką aš galiu atsakyti į tokį klausimą? Juk negaliu kompetentingai spręsti apie savo būklę, ją vertina gydytojas ir tik jis žino, ar jau reikia mane guldyti, ar galima išleisti į namus, skyrus vaistų. Atsakiau, kad gulsiuosi, - pasakojo moteris. - Slaugytojos mane palydėjo į vienutę ir paliko, pasakiusios, kad bus atliekamas COVID-19 testas."
Joniškio rajono gyventoja pasakoja tada pasijutusi labai nesmagiai, nes niekas nepaaiškino, kiek truks, kol ateis testo atsakymas iš laboratorijos. O jo, kaip vėliau paaiškėjo, teko laukti net aštuonias valandas. Be maisto, be vandens, be jokio bendravimo, net tualetinio popieriaus nebuvo.
„Mano telefonas pradėjo išsikrauti. Tada paaiškėjo, kad pasiėmiau ne tą kroviklį. Pakviečiau slaugytoją ir prašiau, kad pagelbėtų, gal surastų tinkamą, jog turėčiau ryšį su pasauliu. Ieškojo aštuonias valandas, tik tada, kai paaiškėjo, kad testo rezultatas neigiamas, kroviklį atnešė. Prašiau bent popieriaus lapuko, kad galėčiau užsirašyti iš telefono kelis svarbius numerius, kol jis neišsikrovė. Reagavo su nepasitenkinimu, kad vėl trukdau ir pasakė: „Kam jums tie numeriai, jei telefonas išsikraus ir neturėsit iš kur paskambinti?" - „Na, nejaugi neturėsiu? Tai gal į gatvę pagaliau išleis, gal praeivis duos savo telefoną?" - reagavo pacientė.
Moteris per aštuonias valandas laukimo tarp keturių sienų, matant prieš save per langą tik mūro sieną, sakė patyrusi labai nemalonius jausmus, pasimetimą, nerimą. Juk ji atvyko, patyrusi persileidimą, kas ir taip jau yra didelis sukrėtimas visai šeimai.
„Iš aštuonių valandų turbūt keturias praverkiau. Juk ligoninė „kovido" režimu veikia jau metus. Nejau nebuvo galima prisitaikyti, sugalvoti, kaip žmonėms, patiriantiems stresą, vienutėje padėti. Gal reikia psichologo konsultacijos, bent kokio pabendravimo ar aiškios informacijos, kurios taip ir negavau. Tik po to, kai pasiekė neigiamas testo rezultatas ir buvau paguldyta į skyrių, atėjusi gydytoja normaliau kalbėjo, paklausė apie sūnelį, ar jį dar maitinu krūtimi, nes suvokė, kad ir tai gali būti problema", - stebėjosi nemalonia patirtimi dalindamasi Joniškio rajono gyventoja, norėdama atkreipti dėmesį, kad į gydymo įstaigą atvyksta gyvi žmonės su emocijomis, o ne automobiliai į remonto dirbtuves, todėl reiktų daugiau jautrumo ir informavimo.
Ligoninės komentaras
Iš ligoninės atsakingų atstovų sulaukėme komentaro, kad dėl pandemijos susiklosčiusi tvarka pacientams daugeliu atvejų nėra maloni, deja, artimiausiu metu situacija išliks panaši, taip pat apgailestaujama dėl konkrečios pacientės patirtų neigiamų emocijų.
