Nekilnojamojo turto mokestis kelia pykčius

Pristatydama naująjį mokestį, finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad jis reikalingas todėl, kad kartu būtų galima priimti pakeitimus padidinti savivaldybių skolinimosi limitus. O praskolinti savivaldybių niekas nenori. Todėl visuotinis NT mokestis, kurį mokėtų visi gyventojai, būtų naujas savivaldybių pajamų šaltinis. Planuojama, kad mokestis įsiteisėtų nuo 2025 m. kovo 1 d.

„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, todėl savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti", - sakė ministrė.

Anot G.Skaistės, padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.

„Savivaldai sudaroma daug laisvės sprendžiant dėl mokesčio dydžių ir lengvatų.

Tarybos sprendimu pagal prašymą senjorams už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų taikomas mokesčio mokėjimo atidėjimas iki 10 metų. Taip pat savivaldybės taryba gali nuspręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ir kitiems gyventojams - taip pat iki 10 metų", - kalbėjo ministrė.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., o virš dviejų medianų - 0,1 proc. Numatoma, jog įmokos gyventojui bus skaičiuojamos nuo vadinamojo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės. „Remiantis preliminariais skaičiavimais, vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 13,5 eurų per metus", - pabrėžė ministrė.

Sumokėti neturės iš ko

Dalis gyventojų naują mokestį vertina kritiškai. Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius sako tiesiai - senjorai neturės iš ko naujo mokesčio mokėti.

„Nemažai senjorų yra paveldėję tėvų namus savo gimtinėje, o patys gal gyvena bute. Gyvenę tarybiniais laikais žmonės stengdavosi įsigyti ir kokį sodo sklypą. Manau, šie trys objektai, kurie net neduoda jokios materialinės naudos pensininkui, neturėtų būti apmokestinami. Galbūt naujas mokestis galėtų būti skaičiuojamas pagal žmogaus pajamas ir galimybes mokestį sumokėti. Pensininkas iš savo varganos pensijos vos sugeba išgyventi, o dabar iš jo bandyti arba atimti turtą, ar versti parduoti, manau, būtų nelabai etiška ir gražu. Tai yra žmogaus užtarnautas, per daug metų užgyventas turtas, kuris, atsiradus naujam mokesčiui, gali tapti našta", - sakė K.Makaravičius.

Jis sako, kad mokesčiai pensininkams ir taip yra sunkiai pakeliami. O dabartinis laikas, kai Lietuvoje kainų augimas yra didžiausias visoje ES, nėra pats geriausias metas naujiems mokesčiams įvesti: „Nežinau, ar sąžininga leisti savivaldybėms daugiau skolintis, o dėl to įvesti naują mokestį gyventojams. Savivaldybės aktyviai išparduoda turtą, o tai rodo, kad nesugebama valdyti savo turto ir savo biudžeto. Būtų galima daryti kitokius sprendimus - turtą nuomoti, įveiklinti ir gauti iš to pajamų į biudžetą.

Deja, šiuo metu, situacija šalyje tragiška, o ateitis miglota. Be to, pastaruoju metu pastebimai kyla tam tikras pensininkų ir nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių supriešinimas. Kai senjorai sužino, kokias lengvatas gauna ukrainiečiai. Tebūnie tos lengvatos ir laikinos, bet jos piktina.

Yra daugybė senjorų, kurie ne ką lengviau gyvena ir nesant karui".

Kritikuoja ir Seimo nariai

Seimo narys Aidas Gedvilas jau parengė peticiją prieš naująjį mokestį. Ją per kelias dienas jau pasirašė daugiau kaip 13 tūkst. gyventojų. Vyriausybės planus kritikuoja ir kiti politikai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko naujojo mokesčio parlamentinė kontrolė. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas išreiškė pastebėjimą, kad Seimas gali pritarti lankstesniam savivaldybių skolinimuisi, tačiau gali pasakyti „ne" visuotiniam NT mokesčiui. Finansų ministerijos atstovė patikino, kad tokio varianto būti negali: „Abu įstatymo pakeitimai eina paketu."

Vytautas Mitalas pastebėjo, kad anksti kalbėti apie mokestį, kuris nežinia kada bus. „Jaučiuosi kaip kokioje mokslinėje konferencijoje. Daugybė viduriniosios klasės žmonių krūpčioja, pagalvoję apie „Euribor" palūkanų normos kilimą, infliacija muša rekordus, o mes kalbame apie NT mokestį. Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų. Gal būtų galima numatyti ir 0 proc. mokesčio grindis?" - paklausė V.Mitalas. Jam buvo atsakyta trumpai: „Nekrūpčiokite, gerai?"

„Liberalų tikslas yra, kad turtingieji mokėtų mažiau mokesčių, o vargšai - daugiau. Su šiais pakeitimais siūloma tas pats. Dabar NT mokestį moką turtingieji, o dabar siūloma, kad turtingieji mokėtų mažiau", - pastebėjo Valius Ąžuolas. Finansų viceministrė atsakė, kad diskutuotinų vietų projektuose dar yra.

Komentuoja NT rinkos analitikas Arnoldas ANTANAVIČIUS:

- Kaip ekspertai vertina visuotinį NT mokestį?

- Mokestis sudėliotas gana logiškai ir vertinu teigiamai, kad jis atsiranda. Ypač todėl, kad numatyta labiau apmokestinti antrą ir paskesnį būstą. Lyg būtų vėsinamas noras akumuliuoti nekilnojamąjį turtą ir žmonėms, kurie turi daugiau būstų, tai pradėtų brangiau kainuoti, atlaisvinant erdvę pirmo būsto pirkėjams.

Pavyzdžiui, jaunos šeimos šiuo metu dėl patinkančio būsto turi varžytis nelygiomis teisėmis su pirkėjais, kurie jau turi užgyvenę daugiau būsto. Tačiau mokestis atidedamas keleriems metams, tad artimiausiais metais rinka palikta likimo valiai ir permainų joje nebus.

- Jeigu senjoras gyvena bute ir turi paveldėtą sodybą ar sodą, jam reikės mokėti už abu būstus. Gal mokestis galėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į pajamas?

- Manau, tokių išlygų ieškojimas būtų pataikavimas būsimiems rinkėjams, o ne makroekonominis požiūris. Nes pats NT mokestis veikia pagal idėją, kad neefektyviai naudojamas turtas galėtų būti geriau panaudojamas arba pasiektų žmones, kuriems yra labiau reikalingas.

Tad paprastai atsiradęs toks mokestis paskatina tam tikrus veiksmus. Jeigu žmogui sudėtinga papildomą turtą išlaikyti dėl atsiradusio mokesčio, galbūt leis suprasti, kad tas turtas nėra jam labai reikalingas ir nekuria jokios papildomos vertės. Galutiniame rezultate toks iš pradžių kiek nemalonus mokestis turėtų ir naudos, nes, priėmus sprendimą parduoti mažiau reikalingą ar per brangų būstą, tas pats pensininkas galbūt galėtų įsigyti mažesnį, naujesnį ir ekonomiškesnį būstą bei pasilikti pinigų oriai senatvei.

- Gyventojai, pirkę būstą, jau sumokėjo už jį, naujas mokestis atrodo kaip papildomas apmokestinimas.

- Suprantu žmonių galimą pasipiktinimą. Bet mokestis numatomas savivaldybių naudai. Jos turi rūpintis miesto gerove, tvarkyti kiemus, įrenginėti automobilių stovėjimo, žaidimų aikšteles. Su šiuo mokesčiu siekiama, kad savivaldybės biudžete įgautų daugiau lėšų, iš kurių galėtų gerinti žmonių gerovę ir aplinką. Šie pinigai būtų investuojami tokiems projektams, kuriems pinigų vis neužtenka. Sumokėtas mokestis būtų kaip galimybė, kad greičiau pagerėtų gyventojų gyvenamoji aplinka. Tad ir gyventojų turtas dėl to taps vertingesnis ir brangesnis.

- Tam gyventojai jau moka gyventojų pajamų mokestį savivaldybėms...

- Galbūt dalis pinigų keliauja miesto viešosioms erdvėms, bet paprastai daugiabučių kiemams ir gyventojų namų erdvėms tvarkyti savivaldybės lėšų neturi. Žinoma, kartu gyventojai ar kažkas kitas turėtų kontroliuoti, ar lėšos yra skaidriai naudojamos. Kaip tai bus daroma, kol kas sunku pasakyti. Jeigu tai nėra tik valdžios pasipinigavimo mokestis, jis turėtų ne tik sureguliuoti rinką, bet ir paversti būstą įperkamesniu tiems, kurie dabar įpirkti jo negali.

- Kokių efektyvių sprendimų turto kainų mažinimui valdžia galėtų imtis dabar?

- Tam, kad nekilnojamojo turto kainos būtų stabdomos, sprendimų reikia šiandien, o ne 2025 m. Pirmiausia taikinys turėtų būti tai, kas labiausiai augina rinkos kainas. Pavyzdžiui, dabar būtų tikslinga nusitaikyti į tuos, kas turi daugiau būstų. Dabar būtų galima iš jų paimti papildomus mokesčius, nebūtų labai skaudu patiems investuotojams, o tai neleistų pūstis NT kainoms. Tad kol kas rinkoje lyg Laukiniai vakarai - kažkas turi vieną būstą, kažkas prisipirko šimtus ir nemoka jokių mokesčių. O jeigu nuomoja nelegaliai, valstybė negauna jokios naudos. Valdžia turėtų nusitaikyti pirmiausia į šią kategoriją, jeigu iš tikrųjų norėtų balanso rinkoje. Pavyzdžiui, perkant antrą, trečią ir kitą būstą galima būtų taikyti sandorio mokestį. Jis priklauso nuo būsto vertės. Kol kas matau, kad einama ne tuo keliu.