Dzūkai nedejuoja

Jau ketvirtį amžiaus augalininkyste besiverčiantis Alytaus rajono ūkininkas, buvęs Ūkininkų sąjungos Alytaus skyriaus vadovas Romas Kisleravičius džiaugiasi rekordiniu šių metų grūdų derliumi.

„Kviečių šiemet mano laukuose byra netoli septynių tonų. Ir kitų kultūrų derlius neblogas. Mūsų kraštui, kai žemės nėra labai derlingos, šiųmetinis derlius - rekordinis. Daug grūdų, daug šiaudų. Niekam šiaudų neparduodu, susmulkinu, ir grąžinu žemei. Šiaudai - tai trąša, humusas. Tik nemąstantis gali paties laukuose užaugusius šiaudus kam nors pardavinėti“, - mąsto žemdirbys.

Anot Dzūkijos atstovo R.Kisleravičiaus, duonos šiemet užteks, viena, kas žemdirbius glumina, - esančios kainos. Supirkėjai labai greit reaguoja, kainos stipriai ritasi žemyn.

„Kai nesi labai didelis ūkininkas, tenka susitaikyti. Labiausiai žemdirbiams trūksta žinių. Kiekvieni metai atneša naujų iššūkių, ateina nauji produktai. Vien vadyba pasikliauti negali, turi pats daug ką žinoti. Žemės ūkio ministerija Konsultavimo tarnybą turėtų daugiau remti tam, kad ji galėtų labiau šviesti žemdirbius“, - svarsto ūkininkas.

Žemaitijoje gyvuliai bado nejaus

Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys šiųmetinius derlius vertina atsargiai. Tikėjęsi daugiau. Žemaičiai grūdų rekordų šiemet neraškė, o ir žieminių kviečių kokybė buvusi prasta. Nuotaiką kiek pakėlė vasariniai kviečiai. O šios vasaros javapjūtė žemaičiams labiau įsiminsianti palankiomis derliaus dorojimui sąlygomis nei gausa. M.Kaktys savo ūkyje iš hektaro kviečių kūlęs apie penkias tonas. Panašiai kviečiai byrėję ir kitų ūkininkų laukuose.

Ar pavyks uždirbti? Anot plungiškių atstovo, kas buvo pasirašęs išankstines sutartis, tų grūdų supirkimo kainos nenuvylė, o neturintiems sutarčių - žinios liūdnesnės. „Supirkėjai naudojasi, kad elevatoriai užpildyti, skriaudžia žemdirbius. Europoje šiemet grūdų superkama mažiau, tad gali būti, kad tie, kas turės kur grūdus susipilti, vėliau išloš“, - mąstė ūkininkas.

Žemaitija daugiau gyvulininkystės nei javų kraštas, iš to dauguma pragyvena, o pragyventi, anot M.Kakčio, nelengva, kai pieno supirkimo kainos vis krinta. Gyvulių augintojus šiemet džiugina nebent tai, kad pievos gražiai žaliavo. Šienu apsirūpinti galėjo kiekvienas netingėjęs.

Žemės ūkis trauks Lietuvėlę

Vieno derlingiausiomis žemėmis garsėjančio Pakruojo krašto ūkininkų atstovo Albino Navicko žodžiais, Aukštaitija šiemet grūdinių kultūrų derliumi skųstis negali, bet milijonieriais netaps. Anot pakruojiečio, šiųmetinės pajamos už grūdus bus amortizacija praėjusiems dvejiems prastiems metams, kai dauguma gyvenę iš resursų, paskolų. Net žemės rinka buvo įstrigusi, ūkininkai neturėjo už ką žemės pirkti.

Anot A.Navicko, nors akivaizdu, kad grūdų šiemet byrėjo gerokai daugiau nei praėjusiais metais, galutinius rezultatus kol kas sunku komentuoti. „Orai leido, užsipylė visi sandėlius iki lubų. Nelabai kas skaičiavo per skubą. Momentiniai skaičiai gali pasirodyti dideli, bet galutinis rezultatas visada mažesnis. Pakruojyje vidutiniškai 6 tonos kviečių iš hektaro turėjo byrėti. Pas mane buvo laukų, kur byrėjo virš 8 tonų, bet buvo ir nepilnos 7 tonos“, - sakė ūkininkas.

A.Navickas įsitikinęs, kad žemės ūkis šiemet trauks Lietuvėlę. Ne tik aruodai pilni, javapjūtė davusi darbo transportininkams, techninio aptarnavimo įmonėms, detalių pardavėjams. Ūkininkai įdarbino žymiai daugiau žmonių. „Ekonominis varikliukas buvęs gerai įsuktas“, - džiaugėsi ūkininkas.

Skųstis būtų gėda

Pasak Pakruojo krašto atstovo, jei ne pavasarinė sausra, šie metai žemdirbiams įsimintų kaip rekordiniai.

„Neatsimenu kitų tokių derliaus ėmimui palankių metų. Daugiau nei dvi savaites nebuvo nė lašo lietaus. Tie ūkininkai, kurie turi tvarkingus kombainus, gerus kelius nuvežti grūdus nuo kombainų, tikrai spėjo nuimti visą derlių kokybišką“, - džiaugėsi ūkininkas. Tiems, kas skundžiasi kainomis, pakruojietis priminė, labiau skaičiuoti. „Žemdirbys turi įprasti riziką išskaidyti į kelias dalis. Patrauklios kainos buvo vasario mėnesį. Galima buvo dalį, bent trečdalį, grūdų parduoti iš anksto. Kad po to vėl sulauktų gerų kainų lapkritį. Dėl pardavimų labai padeda kooperacija. Smulkesnių ūkininkų yra blogesnės pozicijos. Jie turi javus išvežti, o elevatorių savininkai tai suprasdami muša kainas. Derliaus ėmimo metu grūdų kainos krenta dėl logistikos, elevatorių užimtumo“, - sakė A.Navickas.

Daržovių, uogų augintojų Pakruojo krašte nesą daug, bet ir jie skųstis neturėtų. Česnakai užaugo, braškės gerai užderėjo. Anot A.Navicko, lyginant su praėjusia sausringa vasara, šiųmetinė situacija žemės ūkyje žymiai geresnė. Dauguma ūkininkų ne tik spėjo nukulti javus, bet įpusėjo ir rapsų sėją.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno SVITOJAUS komentaras:

Metai derliumi šiemet yra rekordiniai ir jo dorojimo sąlygos pasitaikė fantastiškos. Javapjūtė jau eina į pabaigą. Preliminariais duomenimis, prikulta maždaug trečdaliu daugiau nei pernai. Po dvejų nepalankių žemdirbiams metų šiais reikia tik džiaugtis. Daug kas guodžiasi žemesne grūdų kokybe, bet kokybė didžiąja dalimi priklauso ne nuo gamtos, o nuo to, ką sudedi į žemę. Kiek patręši, kiek mėšlo dedi, kaip naudoji sėjomainą. Kitaip sakant, kiek įdedi išminties į žemę, tiek ji tau ir sugrąžina. Dabar yra kita problema, kaip sėkmingai grūdus parduoti. Ne visiems pavyks. Kai toks didelis grūdų perteklius, perpardavėjų įmonės prigaudinėja ūkininkus. Tai tavo grūdų kokybė ne ta, tai aiškina, kad grūdų kainos pasaulyje kritusios. Kainos nekritusios, tiesiog spekuliantai naudojasi situacija ir siūlo mažesnes kainas. Kur žemdirbiui dėtis. Šie metai ūkininkams dar kartą primins, kad laikas galvoti apie kooperaciją. Kas susikooperavę, parduoda brangiau, ir tai juos gelbsti, bet ne tiek, kiek galėtų uždirbti patys grūdus konvertavę į galutinį produktą. Žaliavos ir galutinio produkto kaina skiriasi penkis, net dešimt kartų. Kooperuodamasis gali apeiti tarpininką, grūdus sumalus vėl tau lieka daugiau, o gaminant duoną vertė išauga keliagubai. Laimėtume, jei sugebėtume investuoti į perdirbimą. Kada nors tai turės įvykti.

Daržovių augintojams šiemet sąlygos taip pat palankios. Pavasaris buvo geras, dabar truputėlį gal ir trūksta drėgmės. Bet dauguma daržovių augintojų, pasimokę iš ankstesnių krizinių situacijų, jau apsirūpinę drėkinimo sistemomis. Šiemet, kai ne taip sausa, kai užtenka šilumos, dar turint savo drėkinimo sistemą metai visiems neblogi. Šiemet žemdirbiai gerai apsirūpino ir pašarais iš pirmosios žolės. Sukti galvos dėl atolo ruošimo pašarams niekam neturėtų rūpėti.