Neįgaliesiems traukinių dar teks palaukti kelerius metus

„Pagal planą „Geležinkelių paslaugų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus“, kaip būtina priemonė, numatoma per 5 metus skirti virš 218 mln. eurų, bet prie to neapsistojame. „Lietuvos geležinkeliai“ yra įpareigoti pagal papildomas priemones skirti dar apie 50 mln. eurų. Numatoma skirti apie 16 mln. eurų kitoms priemonėms. Iš viso numatyta skirti apie 300 mln. eurų“, - Seime pristatymas siūlymą sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak jo, yra pasirašyta trišalė sutartis tarp Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Neįgaliųjų asociacijos, pagal kurią įsipareigojama kiekvienais metais vykdyti monitoringą ir detalizuoti darbus.

Parengtame plane numatytas visų geležinkelio stočių pritaikymas neįgaliesiems, reikalingų vagonų pirkimas, ryšio sistemos įrengimas ir kt. priemonės. Planas kasmet bus vertinamas ir tobulinamas pagal poreikį.

„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, kaip nutiko, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nespėjo įgyvendinti įsipareigojimų, bendrovė patikino, kad Lietuvai galioja išimtys. „Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių infrastruktūra nebuvo kuriama atsižvelgiant į žmonių su negalia ir ribotos judėsenos asmenų reikmes“, - tokia priežastis įvardijama įmonės atsakymuose.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikina jau investavę nemažus pinigus traukinių pritaikymui neįgaliesiems. Per pastarąjį dešimtmetį investuota apie 160 mln. eurų į 13 naujų elektrinių bei 10 dyzelinių traukinių. Šie žemų grindų vagonai visiškai pritaikyti neįgaliesiems.

Situaciją komentuoja Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena IVANČENKO:

Kas leidžia manyti, kad dabar jau viskas pavyks? Tai bloga situacija, parodanti, kad nepradėjus apie tai kalbėti garsiai, gal ši tema ir būtų likusi kažkur užnugaryje. Nevyriausybinės organizacijos pakviestos išsakyti savo nuomonę jau po to, kai Europos Komisija pritarė termino atidėjimui. Tai keista situacija. Gaila, tačiau ji nėra išskirtinė.

Laikas keisti žmonių požiūrį, tuomet nereikėtų diskusijų, kodėl tai svarbu. Nekalbėtume apie terminus, nes pirmiausia ieškotume, ką galėjome padaryti vakar, kad šiandien žmonės su negalia galėtų gyventi geriau. Mūsų visuomenės ir politikų požiūris į žmogų yra kitoks, nei įprastas Šiaurės šalims. Mes vis dar skubame įsisavinti lėšas, o ne daryti, kad žmonėms būtų geriau.

Jeigu lygiuojamės į kažkokias konkrečias šalis, turime jomis pasidomėti ir žinoti, kokia linkme einame. Pokyčiai vienoje srityje turi sietis su kita sritimi. Bet jeigu kiekviena ministerija žiūri tik į savo darbus ir nevertina, kaip jie sąveikauja tarpusavyje, tuomet taip ir nutinka, kad pastatome neįgaliesiems gyventi pritaikytą namą, bet paaiškėja, kad šaligatviai nepritaikyti. Mat jį projektavo kitas statytojas. Tai mūsų realybė.

Iki šiol į negalią turinčius žmones nežiūrima kaip į potencialius klientus. Tuomet ir atsiranda milijonai priežasčių, kodėl nereikia investuoti lėšų į pritaikymą. Taip, tai kainuoja, bet tai duoda grąžą. Juk šis klientas pirmiausia yra žmogus, visuomenės narys. Jis ir keliauja, ir apsiperka, ir visuomenės gyvenime dalyvauja lygiai taip pat, kaip ir visi kiti.