Nuo šių metų rugsėjo 13 dienos startavo garsioji „Galimybių paso" arba liaudyje plačiai žinoma kaip „Gyvulių paso" programa.
Gan ciniškas vien pats pavadinimas - „Galimybių", nes žmogus su tuo pažymėjimu tiesiog galės vėl daryti tą, ką ir taip anksčiau darydavo - patekti į vietas, kur anksčiau (iki rugsėjo 13 dienos) patekdavo nerodydamas jokio dokumento. Tad galimybė tame, kad kiti galimybės nebeturi. O „galimybininkai" tokias „teises" ir „galimybes" turės kiekvieną kartą įrodyti tam tikru veiksmu ir dokumentu bei stropiai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) arba Vyriausybės nurodymus, kad šias „privilegijas" išlaikytų. Ir nenusmuktų iki „antivakserių", ko labai bijo bei prieš kameras ašarą braukia Aloyzo Sakalo žmona.
Tad „galimybininkai" gali džiaugtis jiems tik „įteisinta" (ne įstatymais numatyta tvarka, bet vyriausybės nutarimu) galimybe atlikti įprastas funkcijas, kurios atrodė natūralios (laisvai patekti į viešąsias įstaigas) iki šiol. Nežinau, kodėl kiti „galimybininkai" šiuo keistu procesu džiugauja, na, nebent turi kažkokius nacistinius polėkius bei pritaria antivaxers frei politikai, kuri susišaukia su Judenfrei, kada, antrojo pasaulinio metu, nacistinės okupacijos gauleiteriai pranešdavo į Berlyną apie teritorijas be žydų.
„Džiaugiuosi, kad nuo šiandien eidama į Maximą žinosiu, jog vaikštau tarp protingų žmonių", - rašo feisbukuose Monika Dirsytė. Norėtųsi tokį komentarą nurašyti jauno žmogaus paikumui bei susireikšminimui, bet, deja, toks dabartinis valdžiai lojalių, vakcinuotų-edukuotų, mandrai vadinamas naratyvas (pasakojimas).
Nepriklausomai nuo liejamų emocijų (pozityvių ar negatyvių) „Galimybių pasas" gyvuoja jau antra diena. Tačiau klaustukų lieka daugiau negu atsakymų.
Kodėl šis reiškinys galioja tik kaip Vyriausybės nutarimas, o ne teisės aktas? Kodėl nėra jokio aiškaus šio „paso" termino? Ką reikia pasiekti, arba nepasiekti, jog jis išnyktų? Kaip su asmens duomenų apsauga? Ne taip seniai Lietuvos įmonės turėjo prisitaikyti prie bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), tad, ar apsaugos įmonės ir jų kontrolieriai yra pajėgūs užtikrinti duomenų saugumą? Taip pat neaišku, kodėl asmens sveikatos būklė tapo viešai prieinama ir viešintina? Ar aš pasiskiepijęs, ar įsidėjęs akių lešius, ar dantį plombavausi, tai yra mano asmeninė informacija, tad kokiu pagrindu jos reikalauja norint įeiti į tam tikrą viešąją įstaigą? Jeigu skiepas nėra privalomas, kaip teigia valdžia, tai ir jo susileidimo įrodinėjimo faktas neturėtų būti privalomas. Todėl ir draudimas žmogui įeiti į vieną ar kitą viešąją įstaigą negali būti draudžiamas.
Aišku, jeigu didesnė dalis žmonių klusniai vykdys neteisėtas komandas, tai jos, de facto, ir taps teisėtomis, nors, de jure, tokiomis nėra. Žmonių valia, jų vieno ar kito veiksmo atlikimas ar neatlikimas, yra esminis katalizatorius kaip toliau gyvensime.
Na ir pabaigai, labai laukiame Jūsų atsiliepimų, filmuotos medžiagos, apie tai, kaip vyksta „Galimybių paso" naudojimas Jūsų lankomose vietose. Ar yra užtikrinamas Jūsų asmens duomenų saugumas? Ar pagarbiai su Jumis yra elgiamasi? Jeigu ne, siųskite nuotraukas, video ir visą kitą informaciją elektroniniu paštu: info@respublika.net arba į Respublika.lt Facebook paskyrą.