Neetatiniai darbuotojai jaučiasi ignoruojami

Reformų pasekmė - institucinis neįgalumas

Redakcija sulaukė grupės neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių nusiskundimo dėl to, kad regionuose valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė užtikrinama nepakankamai.

„Rajonuose klesti neteisėtų atliekų „tvarkytojai", brakonieriavimas, teršiamas oras, vanduo, žemė ir t.t. Atsakingos institucijos apie tai žino, kai žurnalistai viešai parodo esančią situaciją, išreiškia susirūpinimą, bet situacija nesikeičia", - teigė inspektoriai.

Taip pat, jų vertinimu, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) organizuotas netinkamai ir nepajėgus užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

„Tarkime pramoninius ir medžioklės plotais gausius rajonus vietoje keturių valstybinių inspektorių pastaruosius trejus metus prižiūri tik vienas valstybinis inspektorius ir vienas, visų reikiamų įgaliojimų neturintis, darbuotojas, - retoriškai teiravosi jie. - Po AAD reorganizacijos departamentas išaugo (rajoninių inspektorių sąskaita) į didžiulę biurokratine mašiną, kurioje apstu viršininkų ir keisčiausių skyrių, sukurtų to vieno inspektoriaus kontrolei. Maža to, tas vienintelis inspektorius skundų tyrimui siuntinėjamas po kitus rajonus, o tikroji prevencija sukuriama tik tuomet, kai žmogus pažįsta savo rajoną, gyventojus ir geba numatyti galimus pažeidimus bei pažeidėjus."

Taip pat, besikreipusiųjų teigimu, 2022 m. spalio 12 d. AAD direktoriaus įsakymu patvirtintos nuostatos dėl neetatinių aplinkosaugininkų veiklos organizavimo įgyvendinamos nepakankamai ir taisytinos.

„Daugelis neetatinių aplinkosaugininkų net nežino ar yra nekviečiami į mokymus bei reidus. O tais atvejais, kai jie skambina patys, yra ignoruojami", - tikino pašnekovai.

Sistema veiks, jei bus sureguliuota

„Pirmiausia būtina tinkamai įgyvendinti nuostatus. Nuostatai nėra blogi, jie tiesiog neveikia, nes kiekviename rajone turi būti po valstybinį aplinkos apsaugos inspektorių. O jeigu tas vienintelis visų kontroliuojamas ir visiems pavaldus rajono inspektorius to nebepajėgus padaryti, reikalinga atgalinė AAD reorganizacija, ištrauksianti „aplinkosaugininkus" iš kabinetų", - pasiūlė inspektoriai.

„Pritraukiant jaunimą galėtų atsirasti kandidato statusas. Toks asmuo reido metu turėtų tik liudininko statusą, bet pilnas socialines garantijas, bei galimybę įgyti patirties ir suprasti ar jis savo kelyje. Taip pat turėtų atsirasti vyresniojo neetatinio inspektoriaus statusas. Tai išspręstų daugybę klausimų. Tarkim, kas vadovauja ir organizuoja savarankišką reidą, kas atsako už liemenių su užrašu „Aplinkos apsauga" dėvėjimą, kas atsakingas už reide įvykusius įvykius ir pan., - dėstė jie. - Reikia įvertinti jau dirbančių inspektorių kompetenciją ir užtikrinti jų aprūpinimą: Mums reikalingos vaizdą fiksuojančios priemonės, ledo smaigai, spec. gelbėjimosi priemonės, šunis atbaidančios priemonės, dujos, antrankiai, tarnybinė liemenė, 100 eurų suma metams, vykdant reidą savo transportu ir pan.

Gerinti reikėtų ir valstybinių inspektorių bendradarbiavimą su neetatiniais. Nes dabar pasitaiko atvejų, kada kai kurie valstybiniai inspektoriai visiškai nebendradarbiauja su neetatiniais ir niekada nevyksta į bendrą reidą. Kodėl? Matyt, turi ką slėpti. Prie skaidrumo prisidėtų bendri reidai, o ne atskiri kontrolės skyriai."

„Atsitikus nelaimei norėtųsi greitos ir efektyvios paramos, kad neetatinis ar jo šeima nesijaustų apgauti ir palikti. Jei neetatinis aplinkosaugininkas žus vykdydamas pareigas, jo šeima gaus 5880 eurų, kai valstybinio inspektoriaus artimieji gautų apie 120 000 eurų. Neįgalumo ar 55 proc. nedarbingumo atveju, neetatinis gautų 1960 eurų, o valstybinis -12 000. Jeigu nedarbingumo lygis mažesnis, neetatiniai negauna nieko, - skirtumus vardino inspektoriai. - Taip pat mums turėtų būti suteikta teisė savigynos tikslais naudoti spec. priemones: dujas, sulaikyti inspektorių užpuolusį asmenį panaudojant antrankius, atliekant neetatinio inspektoriaus funkcijas nešiotis kovinį šaunamąjį ginklą. Labai svarbūs administracinės teisės kodekso pakeitimai ar bent jau aiškumas, kokį statusą turi neetatinis aplinkosaugininkas."

Institucija patikino bendradarbiaujanti: Atsakydamas į inspektorių pastebėjimus, AAD nurodė, kad šiais metais organizavo neetatinių aplinkosaugininkų kvalifikacijos kėlimo mokymus visuose regionuose.

„Mokymų metu kiekvienas galėjo pasidalinti savo įžvalgomis, aptarti veiklos gerinimo ir stiprinimo pasiūlymai. Šiemet Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, sukūrė interaktyvų įrankį www.tvarkaulietuva.lt. Įrankis leidžia greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje. Prie šio žemėlapio kūrimo prisidėjo kelios dešimtys neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie skenavo Lietuvos palydovinius žemėlapius, ieškodami ir žymėdami galimai užterštas vietoves.

Aplinkos apsaugos savanoriai teikia visokeriopą pagalbą aplinkosaugininkams, tad gebėjimas dirbti kartu ir bendradarbiauti yra svarbus uždavinys, kurį departamentas nuolatos siekia stiprinti ir gerinti", - buvo rašoma gautame atsakyme.