respublika.lt

Ne visos uogos naudingos

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 12 09:31:05, Dalia BYČIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Ne visos uogos naudingos. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Baigiantis vasarai, miškuose, pamiškėse, paežerėse sunoksta ne tik gerai mums žinomos uogos - mėlynės, avietės, bruknės, gervuogės. Paragauti vilioja ir nevalgomos arba nuodingos uogos. Daug ką apie jas sako jas sunokinusių augalų pavadinimai - žalčialunkis, varnauogė, kiaulauogė, vilkauogė, šunobelė...

 

Nepažįsti augalo - nedėk į burną

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė sako, kad norint sau nepakenkti reikia vadovautis paprasta taisykle - ko nepažįsti, nedėk į burną. Ir vaikus to reikia mokyti. Anot biologo, žmogus gamtos nepažįsta, o kartais baimės yra perdėtos. „Žmonės įsivaizduoja, kad gamta turi būti patogi. Ji neturi būti patogi, gamta yra gamta. Kai turime tiek įvairių nuo senovės žinomų uogų, gal nebūtina eksperimentuoti. Vakarų Europoje vyrauja tradicija apsidrausti. Jeigu tik kyla bent menkiausias įtarimas, kad augalas gali būti nuodingas, apsidrausdami skelbia, kad jis nerenkamas. Gal ir galima paragauti, bet rinkti ir vartoti neverta“, - sakė gamtos žinovas.

Vengia ir žvėrys

Iš pavojingiausių žmogaus sveikatai augalų M.Lapelė į pirmą vietą rašo žalčialunkį (kitur - žalčialankis). Šis augalas patraukia dėmesį. Auga pavieniui. Jeigu vieta tinkama, galima aptikti visoje Lietuvoje. Vieni teigia, kad mirtina dozė žmogui, ypač vaikams, 8 uogos, kiti - 10 uogų. „Žalčialunkiai sunoksta į vasaros pabaigą ir labai skaniai atrodo. Uogos raudonos, blizgančios, taip ir vilioja būti nuskintos. Lietuvoje nėra kito tokio augalo, kad vaisiai augtų tiesiai ant kamieno, ne ant kotelio“, - aiškino gamtininkas. Žalčialunkio pavojingumą gerai žino gyvūnai. Apeina ji lanku, net kiškiai žiemą neliečia. Nuodingas visas augalas - žievė, uogos, žiedais taip pat geriau grožėtis iš tolo. Jeigu žalčialunkio sultys, kurios turi nuodo dafnino, atsitiktinai užlašės ant rankų, odos ar lūpų, smarkiai sudirgins. Organizmui žalčialunkio nuodai sukelia pykinimą, vėmimą, pakyla temperatūra.

Ne mirtinos, bet pavojingos

M.Lapelė kitų augalų, laikomų pavojingais sveikatai, į eilę nerikiuotų. Anot gamtos mokslininko, pavojingumas priklauso nuo žmonių sveikatos būsenos. Vieną labai veikia, kitą - ne. Prie nuodingų augalų priskiriami mums gerai žinomų pakalnučių vaisiai. Šiuo metu jie tik pradeda nokti. Uogos didelės, raudonos, gražios. Užvalgius pakalnučių uogų gali sutrikti širdies veikla, pykinti, svaigti galva, prasidėti viduriavimas. Anot M.Lapelės, nuodingų lelijinių augalų yra daug. Vienas jų - vaistinė daugiašaknė. Darželiuose auginama daugiažiedė baltašaknė. Dekoratyvus augalas. Žiedai šiek tiek primena pakalnučių. Užaugina melsvas arba juodas uogas. Šiuo metu uogos dar neprinokusios. Nuodinga yra vilkauogė. Ji auga mišriuose miškuose, krūmynuose. Dažniausiai būna keturi lapai, o viduryje išauga viena tamsiai mėlyna uoga - kaip mėlynė. Ji būna viena vienintelė ant augalo. Varpotoji juodžolė užaugina kekes juodų blizgančių uogų. Ji yra vėdryninių šeimos augalas, šios šeimos augalai visi nuodingi. Nuodingi ir vėdrynai, kurie pievose geltonuoja.

Pasak gamtininko M.Lapelės, kitos pavojingomis laikomos uogos yra tiesiog nevalgomos. Jos net neskanios. Tai pasakytina apie meškauogę. Nors iš pirmo žvilgsnio meškauogės labai panašios į bruknes, bet tai skirtingi augalai. Bruknės - visiems gerai žinomos uogos, o meškauogės, nors ir valgomos, bet prasto skonio.

Iš miškuose dažnai sutinkamų nenaudingas uogas auginančių krūmų yra sausmedžiai. Jų šakelės atrodo lyg apdžiūvusios, iš čia ir pavadinimas. Augalas subrandina gražias raudonas uogas. Jos taip pat nevalgomos. Suvalgius sausmedžio uogų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Iš bulvinių šeimos augalų, augančių drėgnose vietose, pamiškėse, paežeriais bėdų gali pridaryti karklavijas. Žiedeliai panašūs į bulvių. Sunokina ryškiai raudonas uogas, kuriose yra nuodingų alkaloidų. Maistui netinkamos gražiai atrodančių šunobelių uogos. Liaudies medicinoje šunobelių uogos naudojamos kaip vidurius paleidžiantys vaistai.

Nežinai - klausk

Anot mokslininko, dažnai bėda yra ne augalai, o patys žmonės. Nuodingu laikomas amalas sėkmingai naudojamas liaudies medicinoje. „Žmogaus klaidos kartais priskiriamos augalams. Vaistinių augalų receptūras turi teikti specialistai, o ne mėgėjai. Specialistų yra daug, reikia tik nebijoti klausti. Jeigu klausi, dar nereiškia, kad esi kvailas“, - ramina biologas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų vėl plėsti branduolinę energetiką?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Donaldas Trumpas padarys Ameriką vėl didžią?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +18 C

+10 +17 C

+14 +21 C

+17 +23 C

+15 +22 C

+20 +26 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s