Ne visi barščiai yra sveika

Jeigu jūsų sklype veši Sosnovskio barščiai, valstybė tai traktuos kaip apleistą žemę, todėl nenustebkite lapkritį gavę didesnę žemės mokesčių sąskaitą. Nors ES buvo skyrusi beveik 5 mln. litų jiems naikinti, norinčių užsiimti šiuo darbu neatsirado. „Vakaro žinios“ domėjosi, kodėl nesprendžiamos ekologinės Lietuvos problemos.

Norinčiųjų neatsirado

Šiuo metu pats Sosnovskio barščių žydėjimas, todėl Aplinkos ministerija ragina žmones pranešti apie tikslią jų augimo vietą. Rudenį žadama sudaryti šių augalų kenkėjų žemėlapį.

Dar 2012-aisiais „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ Sosnovskio barščiams naikinti skyrė solidžią 4,8 mln. litų sumą ir net keturis kartus skelbė viešųjų pirkimų konkursą. Tačiau šalyje neatsirado drąsuolių, kurie būtų ėmęsi naikinti invazinius augalus trisdešimtyje valstybės saugomų teritorijų. Kad ES paramos lėšų, kurias būtina įsisavinti iki 2015 metų liepos, netektų grąžinti Briuseliui, jas ministerija paskyrė laisvėje gyvenančių stumbrų aptvarams įrengti Telšių ir Varėnos miškų urėdijose bei šiems žvėrims perkelti.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Simanavičienė teigė, kad pranešimų apie Sosnovskio barščius gauna tūkstančiais.

„Kol kas tik registruojame minėtų augalų paplitimą, išskyrus Verkių regioninį parką, kuriame Sosnovskio barščiai naikinami, - sakė M.Simanavičienė.

Specialistė pasakojo, kad 3 hektaruose parko augalai naikinami iškasant, nuolat šienaujant, cheminiu būdu, suariant, kultivuojant ir užsodinant pašarinių žolių mišiniu.

Tačiau valstybiniu mastu šie invaziniai augalai nėra naikinami. Tuo, pasak M.Simanavičienės, turėtų pasirūpinti žemės savininkai: „Jie patys turėtų prižiūrėti savo turtą, jeigu Sosnovskio barščių teritorijoje yra, tas žemės sklypas traktuojamas kaip apleistas.“

Didžiausias leistinas Lietuvoje mokestis už apleistą žemę yra 4 proc. nuo jos vertės.

Tiesa, ji patikino, kad nėra taip, jog niekas Sosnovskio barščių nenaikina. Šiek tiek savivaldybės apsitvarko pačios, ypač saugomas teritorijas.

M.Simanavičienė svarstė, kad norinčių užsiimti šiuo darbu neatsirado dėl to, kad nežinoma tiksli minėtų augalų teritorija. Išlaidas apskaičiavo mokslininkai, o įmonės jų pirminiais skaičiavimais nepasikliovė.

„Mokslininkų sugalvota kaina galbūt negarantuoja, kad šių pinigų užteks, todėl ir pabijojo įmonės. Matyt, per daug rizikinga pasirodė“, - teigė specialistė.

Laukia ilga kova

Kad būtina kuo skubiau pradėti šiuos augalus naikinti, sutinka ir agrarinių mokslų habilituotas daktaras Antanas Svirskis.

„Sosnovskio barščius reikia šienauti anksti, kai tik pradeda žydėti. Tuo metu jie silpniausi ir jautriausi. O jeigu vėliau nukerpi ar nukapoji, tai kaip slibinai atauga, dar vešlesni“, - pasakojo
A.Svirskis.

Mokslininko teigimu, šiuo metu didžiausios Sosnovskio barščių paplitimo vietos yra apie Molėtus, ties Kaliningrado sritimi, Baltarusijos pasienyje.

„Sosnovskio barščiai buvo išvešėję ir prie mano kolektyvinio sodo, tai aš jau 10 metų kovoju su tais parazitais. Laisčiau ir raundapu, ir kapojau stiebus, bet pastebėjau, kuo daugiau kapoji, tuo labiau želia. Tai galų gale apdėjau išgenėtom sodo šakom, uždegiau ir kol kas toje vietoje nebeauga“, - kalbėjo A.Svirskis.

Agronominių mokslų daktaras dar kartą įspėjo, kad Sosnovskio barštis labai pavojingas augalas: „Kitą sykį užtenka prisiliesti, pats esu koją išsideginęs, kad ir nesmarkiai, bet juoda dėmė išbuvo porą metų.“

A.Svirskis peikė valstybę, kuri daugiau nei 10 metų atsainiai žiūri į šią problemą. Pasak mokslų daktaro, jei ir toliau viskas vyks kalbų lygmeniu, bus žarstomasi pažadais, augalijos laukia prasti popieriai.


Algimantas SALAMAKINAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:

- Kodėl už beveik 5 mln. litų nė viena įmonė nesiėmė Sosnovskio barščių naikinimo?

- Aš aiškinsiuosi, kodėl neatsirado nė vienos įmonės, kuri imtųsi šio darbo. Gi beveik 5 mln. litų ant žemės nesimėto.

- Tai gal per mažai Briuselis skyrė pinigų?

- Nepasakyčiau, kad nepakankama suma. Vis tiek ieškosime priemonių, kaip naikinti. Yra toks preparatas, chemija tokia, kuri sėkmingai sunaikina tuos augalus. Tačiau ji yra uždrausta ES valstybėse. Rusijoje sėkmingai purškia, Baltarusijoje taip pat, o Lietuvoje negalima, todėl ir vargstame. Jeigu būtų leista ją naudoti, tai išsyk atsirastų kompanija, kuri ryžtųsi sunaikinti. Kiti preparatai yra neveiksmingi. Žinoma, yra ir kitokių būdų sunaikinti - išarti tą vietą, tačiau yra vietų, kur neįmanoma privažiuoti ir nukasti tą žemę, pavyzdžiui, pakelės. Tai sudėtinga problema. Žiūrėsime, ką daryti, nes kaip tik jie žydėti pradėjo.

- Kodėl sumą, kurios reikia Sosnovskio barščiams naikinti, apskaičiuoja tų vietų net nematę mokslininkai? Juk tokie auditai kainuoja didžiulius pinigus.

- Mes visada remiamės mokslininkų išvadomis, nes jie geriausiai žino, kaip naikinti ir kiek tas gali kainuoti. Aš nepasakyčiau, kad mokslininkai yra nekompetentingi nustatyti tų barščių naikinimo išlaidas. Gal ir yra klaida, bet juk jos yra taisomos. Vis dėlto mokslininkų išvados yra tiksliausios, o ne kokio kaimo žmogaus postringavimai.

- Tai gal valdžia bijo prašyti daugiau pinigų, kad paskui neatsitiktų taip, jog Lietuva nebeatitiks Mastrichto sutarties reikalavimų ir nebeįsivesime euro?

- Seimas labiau nuogąstauja dėl krašto apsaugai žadamų skirti 135 mln. litų, o Sosnovskio barščiams naikinti skirti 4,8 mln. litų absoliučiai nelemia.

Kenkėjas

Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai ir yra sunkiai išnaikinamas. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti itin stiprią organizmo alerginę reakciją - odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.

Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes ir karvėms, ir arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos sveikatai. Pavojus kyla ir bitėms, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras - nuodingas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“