Nors dabartinės kadencijos Seimas ir įvairios institucijos nesustodamos triūbija apie būtinybę užtikrinti piliečių lygias teises ir galimybes, praktikoje tas apsiriboja vienos, ypač mažos, visuomenės grupės teisių gynimu. O tuo pat metu visų kitų, pasak su „Vakaro žiniomis" sutikusio pabendrauti kauniečio Audriaus Kalvėno, „nepastebima". Ypač, vyro teigimu, tai tampa akivaizdu kalbant apie neįgaliųjų teises.
Preliudija
Nuolat politinius ir socialinius įvykius šalyje stebintis A.Kalvėnas pabandė pasigilinti į naujai paskirtos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovės Birutės Sabatauskaitės, Seimo vicepirmininko Juliaus Sabatausko dukros, veiklą. Ypač kaunietį domino tai, ar B.Sabatauskaitė gebės nepasiduoti pagundai užimamas pareigas išnaudoti išskirtinai LGBT bendruomenės, kuriai pati priklauso, problemų aktualizavimui.
„Du kartus kreipiausi į jos vadovaujamą tarnybą su skundais ir abu kartus skundai buvo atmesti. Pradėjau svarstyti, ar verta gaišti laiką, energiją ginčams ar net bylinėjimuisi. Vis numodavau ranka, nes laiką, kurį skirčiau teisinėms procedūroms, galiu skirti prasmingesnei veiklai.
Tačiau B.Sabatauskaitės pareiškimas socialiniame tinkle, kuriame kontrolierė ėmėsi vertinti prezidento sprendimą dėl Vengrijos priimto įstatymo drausti šalyje LGBT propagandą vaikams, paskatino veikti - teisiškai apeliuoti ne tik į jos pareiškimą, bet ir į paskutinį tarnybos sprendimą dėl mano skundo.
Smalsu, ar tai bus pirmas kartas, kai neįgalus asmuo bylinėjasi su neįgalių žmonių teises privalančia užtikrinti organizacija?" - atviravo A.Kalvėnas.
O buvo taip
Istorija, pasak Audriaus, buvo visiškai paprasta.
„Gegužės 15 d. apie 18 val. nuvykau į Vingio parką paklausyti „Didžiojo šeimos gynimo maršo" organizatorių idėjų ir savo akimis pamatyti, kaip renginyje bus skleidžiama neapykanta LGBT bendruomenei, galbūt net prieš juos pasipils agresija. Norėjau įsitikinti, ar tikrai Lietuvos gyventojai, kurie laikosi tradicinių, krikščioniškų pažiūrų, yra tokie, kaip juos nušviečia LRT, „Delfi", „15min", TV3 - agresyvūs, nepakantūs, netolerantiški, tamsuoliai, neišsilavinę ir pan., - pasakojo kaunietis. - Teko „nusivilti", nes šiame mitinge nebuvo nieko panašaus."
Užtat neįgalų vyrą „pradžiugino" policijos pareigūnų veiksmai.
„Atvykus į Vingio parko prieigas kelią blokavo policijos postas. Prie manęs priėjęs pareigūnas pasiteiravo kelionės tikslo, patikrino mano dokumentus bei pasiūlė sustoti ne prie Vingio parko scenos, bet čia pat, automobilių statymo aikštelėje. Jis neleido man vykti arčiau scenos ir ten, palikus automobilį bei persėdus į vežimėlį, dalyvauti renginyje. Nuo policijos posto iki scenos buvo daugiau kaip 1 km. Bandžiau pareigūnui paaiškinti, kad man teisę vykti prie scenos suteikia KET ir automobilio statymo kortelė, tačiau jis pagrasino visai neįleisti. Todėl buvau priverstas paklusti.
Žmogui, judančiam vežimėliu daugiau kaip 10 metų, dėl susidėvėjusių nuo aktyvaus judėjimo rankomis sąnarių, toks atstumas skausmingas. Tačiau tai nepasirodė svarbu pareigūnui.
Nuvažiavęs prie scenos radau daug automobilių ir pareigūnų, kurie tinginiavo transporto priemonėse - vieni žaidė telefonu, kiti išsidrėbę sėdynėse snaudė. Be policijos automobilių, prie scenos stovėjo daugiau transporto priemonių, kurioms, nepaisant kelio ženklo „Eismas draudžiamas", buvo leista pravažiuoti. Jiems buvo galima, o man - ne", - apmaudo neslėpė A.Kalvėnas.
Pasityčiojimas
Pasipiktinęs tokiu pareigūnų elgesiu, vyras kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
„Prašiau ištirti, ar policija, vykdžiusi kontrolę prie įvažiavimo į Vingio parką, nediskriminavo manęs negalios pagrindu. Tačiau B.Sabatauskaitė atmetė mano skundą nurodydama, kad „<...> įstatymais lygių galimybių kontrolieriui nėra suteikta kompetencija vertinti policijos pareigūnų veiksmus", nors aš kreipiausi ne dėl policijos pareigūno, o dėl policijos (organizacijos) veiksmų. Tad toks jos atsakymas ne tik yra subjektyvus, bet ir prieštarauja Lygių galimybių įstatymui bei jos pačios jau priimtiems sprendimams", - pasakojo kaunietis.
Savo teiginius jis pagrindė galiojančiais teisės aktais:
„3-ias Lygių galimybių įstatymo straipsnis yra „Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai". Jame kontrolierės nurodytos priežasties dėl kurios atsisakė vykdyti tyrimą mano kreipimosi pagrindu nėra - „...darytina išvada, kad lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų srityje iš esmės apima tik šių institucijų bei įstaigų priimamus teisės aktus, bet lygių galimybių kontrolierius negali vertinti atskirų valstybės ar savivaldybės pareigūnų veiksmų vykdant savo pareigas...lygių galimybių kontrolierius negali atlikti tyrimo dėl Pareiškėjo skundo, kadangi įstatymais lygių galimybių kontrolieriui nėra suteikta kompetencija vertinti policijos pareigūnų veiksmus.
10-as straipsnis - „Lygių galimybių pažeidimas" - „Lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas". Kontrolierės B.Sabatauskaitės atsisakymą pradėti tyrimą mano skundo pagrindu galima laikyti netinkamu pareigų vykdymu.
17-as straipsnis - „Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija". Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. Akivaizdu, kad B.Sabatauskaitė ignoruoja 17 str. 2 dalį nurodydama, kad tiria tik valstybės ir savivaldybių priimamus teisės aktus. Ji privalo tirti visus diskriminacijos atvejus, nes apie tai nurodo šio punkto pirmas sakinys, todėl atsisakydama vadovautis Lygių galimybių įstatymu ji netinkamai atlieka savo pareigas", - pabrėžė neįgalus vyras.
Nepaisant pirmųjų nesėkmių, A.Kalvėnas nusprendė nesustoti ir kontrolierės sprendimą bei pareigūnų veiksmus apskundė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.
„V.Čmilytė-Nielsen perspjovė net B.Sabatauskaitę. Ji mano skundą atidavė nagrinėti Seimo Žmogaus teisių komitetui, kuriam vadovauja pripažintas kaltu dėl priekabiavimo prie savo pavaldinio Tomas Vytautas Raskevičius. Šis komitetas atsakė, kad mano skundas gautas ir... ramiai išsiskirstė atostogauti - parašiau visiems komiteto nariams, bet tik vienas atsakė, kad tikrai skundą matė, - žmonių išlaikomų politikų požiūrį į visuomenę atskleidė A.Kalvėnas. - A.Bilotaitė „padirbėjo" daugiau - skundas buvo perduotas Policijos departamentui. Pastarasis, nors ir buvo pateikti visi įrodymai, kaip ir buvo galima spėti, savo darbuotojų kaltės neįžvelgė."