respublika.lt

Naujuoju paveldu taps stikliniai viešbučiai ir paplūdimiainuotraukos (17)

2020 birželio mėn. 25 d. 14:01:06
Justina GAFUROVA

Didžiulio atgarsio sulaukusios statybos Vilniaus Lukiškių dominikonų komplekse jau kiek primirštos. Visuomenės kritikuotas projektas statyti istoriniame ansamblyje viešbutį buvo pristabdytas. Tačiau aiškėja, kad karantino metu Vilniaus savivaldybė leidimus statyboms visgi davė. Dar daugiau - jau pakeista įstatyminė bazė, šiandien leidžianti kultūros paveldo objektuose statyti bet ką - net ir prekybos centrą.

×
nuotr. 14 nuotr.
Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas dabar. Stasio Žumbio nuotr.

 

Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad konkursą statyboms prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios laimėjusi architektūros studijos „Do Architects“ komanda gavo teisę rengti techninį projektą. „Tai atvejis, kai po visuomenės ir architektų bendruomenės kritikos, dėl projekto architektūrinių sprendimų trūkumų savivaldybei atsisakius išduoti statybos leidimą, vystytojai sumažino pernelyg ambicingus, su kontekstu besikertančius plėtros planus ir grįžo prie geriausio architektūrinio sprendimo paieškos būdo - konkurso“, - sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

16 tūkst. kv. m ploto komplekse, pagal adresą Vilniuje pavadintame „Vasario 16 kompleksu“, bendrovės „Orkela“ užsakymu „Do Architects“ komanda (Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gerda Nevulytė, Gediminas Aismontas, Eglė Gelažauskaitė, Edgar Vladimirenko) suplanavo du viešbučio pastatus,  administracinės paskirties pastatų, restoranų, kavinių ir parduotuvių.

„Siekėme, kad kompleksas būtų kiek įmanoma turtingesnis, kad nebūtų pristatomas tik vienas iš laikotarpių, nes visi jie yra svarbūs, kad kaip įmanoma labiau būtų atspindėta visuma, kuri formavosi per komplekso istoriją“, - sakė architektė G.T.Gylytė.

Tačiau visuomenė nesutinka, kad rastas kompromisas. Sukurta peticija „Dėl statybų Vilniaus baroko paminkluose“ gyventojai kreipiasi į prezidentą, Vyriausybę, kultūros ministrą, Seimo Peticijų komisiją ir nurodo, kaip reikėtų pakeisti įstatymų nuostatas, kad statybos paveldo ansambliuose baigtųsi.

- Savivaldybė, skelbdama apie leidimą statyboms, sako, kad tai puikus pavyzdys, kai buvo rastas kompromisas. Jis buvo rastas? - „Vakaro žinios“ paklausė peticijos autorės, visuomenininkės Rasos KALINAUSKAITĖS.


- Tam tikros procedūros buvo vykdomos. Po architektūrinio konkurso, projektas iš tiesų pagerėjo. Tačiau tiek šis atvejis, tiek statybos Misionieriuose kelia klausimą: kaip mes elgsimės su savo paveldu?

Šis ansamblis, kaip ir Misionieriai, yra išskirtinės vertės. Lukiškių dominikonų komplekse bus statomas viešbutis, kuris niekaip nėra susijęs su paveldo objektu. Ši vieta - ne tik kultūros paveldas. Tai tarsi memorialinis politinio pasipriešinimo kompleksas. Viename iš ligoninės pastatų kalėjo Sierakauskas. Be to, tai viena seniausių Lietuvos ligoninių, kurioje buvo daug svarbių medicinos istorijos įvykių: ir nefrologijos pradžia, ir daug svarbių operacijų pirmą kartą buvo atliktos būtent čia. Sausio 13-osios aukos buvo vežamos į šitą ligoninę. Pagaliau senosios kapinės. Ir staiga tokiame ansamblyje suplanuojamas viešbutis.

Konstitucijoje parašyta, kad valstybė įsipareigoja saugoti meno, kultūros, istorijos vertybes. Šiuo atveju matome, kad tos vertybės nėra saugomos. Valdžios institucijos priėmė radikalų sprendimą - išsižadėti savo istorinės ir kultūrinės praeities. Ar jos neturėjo atsiklausti bendruomenės, kuriai priklauso paveldas?

- Už viešą kritiką planuotoms statyboms 2018 m. sulaukėte „Lords LB Asset Management“ priklausančios UAB „Orkela“ ieškinio, kuriuo reikalaujama iš jūsų priteisti 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, už pasisakymus apie projektą, ir areštuoti turimą turtą bei sąskaitas. Kuo baigėsi byla?

- Tuomet kritiškai pasisakė paveldosaugininkai, dailės istorikai, architektai, kultūros žmonės. Kultūros paveldo departamentas taip pat kėlė klausimus dėl šių statybų. Tame sujudime buvau viena iš daugelio, kuriuos pašiurpino projektas. Staiga sulaukiau ieškinio, su prašymu areštuoti mano turtą. Manau, buvo iškeltas mano konstitucinę teisę į nuomonę varžantis ieškinys. Nebuvau padariusi nieko nusikalstamo, tik pasakiau, ką galvoju apie paveldosaugos sistemą. Taip pat blogai apie ją galvoju ir dabar.

Į teismo posėdį atėjo nemažai aktyvių žmonių. Kai kurių buvau paprašiusi liudyti ir nė vienas specialistas neatsisakė. Bet to neprireikė. Su manimi susisiekė advokatas, dirbantis su statytoju, ir pasakė, kad įmonė atsiima ieškinį. Manau, tikslas buvo pagąsdinti mane, o per mane ir kitus žmones.

- Kas turėtų sureaguoti?

- Valdžios institucijos turėtų tiesiai ir sąžiningai pasakyti žmonėms, kad nuo šiol jie paveldo nesaugos, barokinius ansamblius atiduos utilitariniams tikslams ir ten leis statyti viešbučius. Tegul valdžia atvirai pasako, kad jiems priimtina sovietmečiu susiklosčiusi tradicija, kai Misionieriuose buvo pastatyta ligoninė - svetimkūnis. Valdžia ne tik tęsia destruktyvią veiklą, bet dar ją ir gilina.

- Kokį vaidmenį čia atlieka įstatyminė bazė? Po pernai priimtų pakeitimų, kultūros paveldo objektų teritorijose draudimo „statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu“, nebeliko.

- Kaip su paveldu, taip ir su įstatymais, vyksta sunkiai paaiškinami dalykai. Ši nuostata buvo Saugomų teritorijų įstatyme. Praėjusių metų birželį šios nuostatos nebeliko. Buvo sukurtas kitas - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - įstatymas, į kurį turėjo būti perkelti įvairūs draudimai. Bet ši nuostata, kuri buvo išbraukta, naujame įstatyme neatsirado. Kodėl, neaišku. Aiškinamajame rašte apie tai nėra nė žodžio. Kiek žinau, ruošiant įstatymo pakeitimus, buvo sukurtos darbo grupės ir paveldosaugos specialistai atkreipė dėmesį, kad tai svarbi nuostata ir ji turėtų būti perkelta į naują įstatymą.

Dabar nustatytuose apribojimuose pasakyta, jog negalima paveldo teritorijose statyti statinių, kurie dėl savo aukščio, apimties, išraiškos būdo ar formos nustelbtų nekilnojamąsias kultūros vertybes arba trukdytų jas apžvelgti. Bet tai nelabai aiškios sąvokos: vienam atrodo, kad uždengia, kitam - kad ne. Dabartiniuose įstatymuose nėra jokio draudimo paveldo ansambliuose statyti naujadarus. Gal greitai ir prie kitų barokinių ansamblių pradėsime statyti viešbučius?

Kaltų neliko

„Vakaro žinios“ nusprendė išsiaiškinti, kas atsakingas už tai, kad naujame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, įsigaliojusiame šių metų sausio 1 d., nebeliko draudimo kultūros paveldo objektų teritorijose statyti su paveldu nesusijusius statinius. Tačiau ne visos institucijos tai pastebėjo. „Vakaro žinios“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Aplinkos ministeriją bei Saugomų teritorijų tarnybą ir gavo atsakymus, kad visi draudimai perkelti į naują įstatymą. Tik pabaksnojus konkretaus straipsnio vietą, specialistai suprato, kad minėto draudimo tikrai nėra. Ir nurodė, kas turėjo teikti siūlymus šitai įstatymo daliai.

„Kultūros paveldo objektų apsauga priskirta Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento kompetencijai. Tad būtent šios institucijos teikė pasiūlymus jūsų minimam straipsniui. Jie nėra griežto draudimo šalininkai, tad surašė taip, kaip jiems atrodo geriausia“, - „Vakaro žinias“ informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Kultūros ministerijos atstovė Agnė Grinevičiūtė atsakyti, kodėl nebuvo perkelta nuostata, kad paveldo objektų teritorijose draudžiama „statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu“, nesugebėjo.

Informacija

Valstybinė kultūros paveldo komisija, reaguodama į peticijoje keliamus klausimus, statybų istoriniuose ansambliuose atliks ekspertinį tyrimą ir sieks nustatyti sistemines problemas, keliančias grėsmę Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJO: birželį „Klaipėdos naftos“ naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekė 2,1 mln. eurų, ir, lyginant su praėjusių metų birželiu, yra 0,6 mln. eurų, arba 22,2 proc., mažesnės.
  • KORONAVIRUSAS: Rumunija skelbia apie naujų koronaviruso infekcijų paros skaičiaus rekordą; per 24 valandas šalyje patvirtinti 555 nauji atvejai; iki tol daugiausia infekcijų per parą registruota balandžio 11-ąją – 523.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prezidentas turėjo pasidalinti skėčiu su šalia šlampančiu berniuku?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+7 +9 C

 

+10 +12 C

 +18 +20 C

+17 +19 C

 

+19 +21 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Nuorodos