Naujos statybos namai virsta spąstais

Kiekvieną žiemą užšąla vandentiekio vamzdynai. Manote, tokios problemos aktualios sovietinių daugiabučių gyventojams? Klystate. Tai - naujos statybos daugiabučių namų naujakurių galvos skausmas. Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje.

Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės. Tokių daugiabučių daugėja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose vyko naujos statybos.

Namus administruojančios bendrovės teigia, kad gyventojų patiriama žala būtų kur kas mažesnė, jei iškart po statybų administruoti daugiabučius nebūtų skiriami juos statę statybininkai.

Tačiau iki šiol yra kitaip. Pasirašant preliminarias namo pirkimo ir pardavimo sutartis, įtraukiamas ir punktas, kad daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius, o patys statybininkai.

„Ar įsivaizduojate, ką tai reiškia? - retoriškai klausė Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba. - Tai reiškia, kad garantiniu laikotarpiu, kuris paprastai trunka penkerius metus, daugiabutį prižiūri tas juridinis asmuo, kuris pats pastatą ir statė“.

Anot S.Čirbos, mažai kas abejoja, kad toks „administratorius“ yra suinteresuotas slėpti garantiniu laikotarpiu išryškėjančius statinio trūkumus, nes juos taisyti kainuotų gražaus pinigo.

„Kai tik pasibaigia garantinis laikotarpis, statybinė firma paprastai ima ir pradingsta. O namo gyventojai lieka it musę kandę - iki tol slėptas brokas staiga išlenda visu gražumu, o jį taisyti tenka patiems gyventojams atvėrus savo pinigines“, - pasakojo asociacijos vadovas.

Griuvenomis virs po 15-20 metų

S.Čirba sakė, kad taisyti broką pasibaigus garantiniam laikotarpiui naujų būstų savininkams gali ir labai daug kainuoti. Pašnekovo nuomone, per patį nekilnojamojo turto rinkos pakilimą 2004-2008 m. statybininkai daugino broką be jokio sąžinės graužimo - pirkėjai vis tiek fantastinėmis kainomis šluodavo visa, ką tik jiems bepasiūlydavo.

„Blogiausia padėtis - dėl apdailos. Po dešimties metų kai kurių šiandien naujais vadinamų daugiabučių namų vaizdas gali tapti blogesnis, nei dabar atrodo kai kurios „chruščiovkės“. Buvo vaikomasi fantastinių pelnų, perkamos pačios pigiausios medžiagos, kokybės nepaisė nei mažytės firmelės, nei firmos milžinės“, - dėstė S.Čirba.

Jo tvirtinimu, geresnė padėtis dėl plytinių namų. Tačiau ryškiomis spalvomis nudažyti blokiniai, asociacijos vadovo nuomone, po 15-20 metų bus panašūs į griuvenas.

Bet ir po penkerių metų gyventojai susiduria su problemomis. „Ką administratoriais virtę statybininkai garantiniu laikotarpiu ypač mėgsta slėpti? Pirmiausia - išklypusius plastikinius langus. Pasibaigus garantijai, it mostelėjus burtininko lazdele pradeda kimštis kanalizacija, dėl blogo apšiltinimo žiemą netgi užšąla vandentiekio vamzdynai pirmuosiuose aukštuose, skilinėja pamatai“, - vardijo administratorių vadovas.

„Buvo toks atvejis, kai ant vieno sostinės visiškai naujo daugiabučio namo sienos norėjome valstybinės šventės proga pakabinti vėliavos laikiklį, tačiau to padaryti taip ir neįstengėme. Mat sienos blokas buvo toks trapus, kad ant jo laikiklis paprasčiausiai nesilaikė. Kol į tokią sieną ko nors neįbedi, pamatyti broką beveik neįmanoma“, - teigė S.Čirba.

Labai paplitęs dalykas - bloga garso izoliacija. „Kai garsas iš vieno buto į kitą keliauja per kelis aukštus, sunku čia net ką nors bepridurti“, - piktinosi asociacijos vadovas.

Jo teigimu, dažniausiai smulkaus broko, kuris vėliau virsta į didelį gyventojų galvos skausmą, nepastebi ir pastatus priimanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. „Reikia suprasti inspektorius - visų gerai užmaskuotų plyšių sienose iš akies nesurasi. O statybininkai kvaili būtų, jei patys trūkumus parodytų“, - tvirtino S.Čirba.

Administratorius varo į šalį

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidento tvirtinimu, šviežiai būstus daugiabučiuose namuose įsigijusiems žmonėms labai galėtų padėti namų administratoriai. „Tačiau jie turi pradėti administruoti namus ne tada, kai pasibaigia priežiūros garantija, o vos tik daugiabutį pastačius“, - tikino pašnekovas.

S.Čirbos teigimu, namus administruojančios bendrovės yra tas trečiasis nepriklausomas asmuo, kuris turi teisę apžiūrėti statinį ir kreiptis į statybininkus dėl pastebėto broko pašalinimo. „Buvo toks atvejis ir mano praktikoje, kai gyventojai nusamdė vieną mūsų asociacijai priklausantį administratorių, o šis atstovaudamas gyventojų interesams išaiškino trūkumus. Kadangi namą statę statybininkai nesutiko jų šalinti, tą darbą atliko kita pasamdyta bendrovė, o namo statytojams teko padengti visas ir su statybomis, ir su teismais susijusias išlaidas“, - pasakojo asociacijos vadovas.

Todėl jam keista, kodėl valdininkai pro pirštus žiūri į, S.Čirbos nuomone, savivaliavimą, kai statybininkai priverčia pirkėjus pasirašyti sutartis, kuriomis vadovaudamiesi vėliau perima namo administravimą. „Kiek žinau, pagal įstatymą daugiabučių administratorėmis firmas skiria savivaldybės. Bet naujų statybų atveju šis punktas tarytum ir negalioja. Matyt, tai dėl to, kad yra labai suveltas Daugiabučių namų savininkų įstatymas“, - stebėjosi pašnekovas.

Kvietė pasirūpinti patiems

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus Statybos produktų ir būsto normavimo skyriaus vedėja Edita Meškauskienė buvo linkusi sutikti su Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidento išdėstyta kritika. „Taip, naujos statybos būstai nėra idealūs. Tačiau yra kaip yra“, - sakė valdininkė.

Kartu ji tvirtino, kad pagal galiojančius įstatymus broką pastebėtą naujuose daugiabučiuose privalo šalinti jų statytojai. „Tai ir logiška - negi bus patikėta taisyti trūkumus kam kitam, jei jų kaltininkės - statybos bendrovės?“ - kategoriškai tvirtino E.Meškauskienė.

Pasak vedėjos, gyventojų interesams turėtų atstovauti namo administratoriai. Tačiau ką daryti tokiu atveju, kai statybų įmonė jau bankrutavusi? Arba jei namą administruoja paties statytojo įkurta įmonė? Į tai Aplinkos ministerijos valdininkė nedaug ką galėjo pasakyti.

„Suprantate, lietuviai įpratę, kad jų gerove rūpintųsi kas nors kitas. Ogi vienąkart imkime ir pasirūpinkime ja patys. Nepasirašinėkime primestų sutarčių. Nes pagal Civilinį kodeksą, jeigu jau ji pasirašyta, sutartis įgauna įstatymo galią - ir tada jau nieko nepakeisi“, - it kirviu nukirto E.Meškauskienė.