respublika.lt

Nauji pavojai valstybinei kalbai

(0)
2022 lapkričio 25 08:00:00
Danas NAGELĖ

Lietuvoje vyksta demokratijai ir valstybinei kalbai pavojingi procesai. Tai vakar per parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio inicijuotą spaudos konferenciją „Kokia grėsmė pakibo virš valstybinės kalbos" pareiškė kadenciją baigiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir pateikė šešis tai įrodančius faktus.

×
nuotr. 8 nuotr.
Audrys Antanaitis kviečia Švietimo ir mokslo komiteto septynetuką viešai diskusijai apie lietuvių kalbos ateitį. Tik vargu ar septynetukas išdrįs. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

„Pirmas faktas yra tas, kad gruodį baigia galioti 2018-2022 m. kalbos politikos gairės - Seimo priimtas valstybės dokumentas. Naujos, 2023-2030 m. gairės, Seimui yra pateiktos dar liepą, bet jokio svarstymo nevyksta ir jau yra akivaizdu, kad naują laikotarpį pradėsime be naujo Seimo patvirtinto dokumento.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad gaires sau turėtų ruošti naujos sudėties VLKK, nors tai nėra žinybinis dokumentas. Tai yra valstybės dokumentas. Ir aš labai norėčiau, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas tą suprastų. Šitas dokumentas neturi nieko bendro su VLKK kadencijomis", - pirmą argumentą apie valstybinei kalbai gresiančius pavojus įvardino A.Antanaitis.

Pasak jo, antras tai iliustruojantis faktas - „Lietuvių kalbos ateities plėtros studija, kurią parengė rimtas mokslininkų kolektyvas, yra užrakinta Kultūros ministerijos stalčiuose ir Vyriausybei neteikiama".

„Tuo aiškiai parodoma, kad ši Vyriausybė valstybinės kalbos ateitimi nesirūpina ir jos neįsivaizduoja", - konstatavo VLKK pirmininkas.

Trečias argumentas - Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina ES skirtų 35 mln. eurų skaitmeninės erdvės sulietuvinimui panaudojimą.

„Planas buvo patvirtintas dar 2021 m., o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams buvo planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę, jei apskritai iš viso kas nors vyks. Akivaizdu, kad toks užsitęsęs procesas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti. Projektai yra paruošti. Argumentas, kad prieš tai ruošti projektai yra prasti, neatlaiko jokios kritikos, kadangi 2020 m. Seimas priėmė Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos gaires. O jose yra net du skyriai apie tai, kas nuveikta šioje srityje, kokie milžiniški darbai jau padaryti.

Komiteto pirmininkas, sakydamas, kad ši sritis yra apleista ir darbai nepadaryti, įžeidinėja kalbininkus, IT specialistus, firmas, mokslininkų kolektyvus, kurie kūrė šiuos lingvistinius IT projektus. Patarčiau A.Žukauskui šį dokumentą perskaityti", - teigė A.Antanaitis.

Ketvirtas faktas - „Žinių radijo" laidoje A.Žukauskas prabilo, kad nereikėtų apsiriboti Laisvės partijos pažadu panaikinti Valstybinės kalbos inspekciją.

„O esą reikėtų galvoti ir galvojama apie Valstybinės kalbos inspekcijos ir VLKK naikinimą, perduodant jų funkcijas Kalbos institutui ir universitetams, tuo iš esmės sunaikinant bet kokią nepriklausomą kalbos politiką. Juk institutai ir universitetai teikia projektus, dalyvauja konkursuose, todėl iškilus bet kokiai sudėtingesnei situacijai yra labai lengvai šantažuojami ir valdomi. Be to, tai yra akademinės, o ne kalbos politikos institucijos", - pastebėjo VLKK pirmininkas.

Penktas argumentas - Seimas ir Vyriausybė blokuoja prieš trejus metus parengtą kalbos tvarkybos ir priežiūros reformą.

Paskutinis argumentas - A.Žukauskas yra pasakęs, jog geriausias kalbos tvarkymo modelis yra jos savireguliacija.

„Kas tuo pasakyta? Ogi tai, kad valstybinį lietuvių kalbos statusą reikia panaikinti, nes valstybinė kalba ir yra valstybinė todėl, kad ją reguliuoja valstybė. Savireguliacija užsiima nevyriausybinis, nevalstybinis sektorius. Ar įmanoma savireguliacija sveikatos apsaugoje, socialinėje apsaugoje? Ne", - į savo iškeltą klausimą atsakė A.Antanaitis.

Pasak jo, valdantiesiems atstovaujantys Švietimo ir mokslo komiteto nariai parodė, kad VLKK rinkimus galima rengti tol, kol jų rezultatais jie bus patenkinti, nors tai yra lukašenkiškos demokratijos modelis.

„Komitetas surengė daugybinius rinkimus tam, kad į komisiją nepatektų nepageidaujami asmenys", - konstatavo A.Antanaitis.

„Vakaro žinios" primena, kad VLKK narius ir pirmininką komiteto teikimu tvirtina Seimas. Komitetas planavo išrinkti naujos kadencijos VLKK vadovybę, tačiau atsirado problema dėl netikėtai atsistatydinusio jau išrinkto komisijos nario. Komitetas vietoj to, kad atsistatydinusį VLKK narį pakeistų pirmas likęs „už brūkšnio" narys, sukūrė precedentą - nusprendė skelbti naujus vieno komisijos nario rinkimus, vėl kreiptis į institucijas, kad šios pateiktų papildomų asmenų kandidatūras. Beje pirmas „už brūkšnio" buvo likęs būtent A.Antanaitis.

„Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto valdančios daugumos septynetuką viešai diskusijai kurioje nors televizijoje ar kitoje viešojoje erdvėje. Kalbos vardan esu pasiruošęs vienas diskutuoti su jais visais septyniais. Pasvarstykime, kokia turėtų būti valstybinės kalbos ateitis ir kokia turėtų būti kalbos politika", - metė iššūkį VLKK pirmininkas.

Įdomiu pastebėjimu konferencijoje pasidalino signataras Algirdas Endriukaitis. Pasak jo, kai prieš tris dešimtmečius buvo kuriama Konstitucija, jos kūrėjai į dokumentą įrašė, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba, tačiau į Konstituciją neįdėjo abėcėlės. Tuo naudodamasis dabartinis Seimas net nekeisdamas Konstitucijos nusprendė įteisinti ir raides „w", „x" bei „q". Tačiau signataras teisingai pastebėjo: lygiai taip pat Konstitucijoje teįrašyta, kad valstybės himnas yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė". Jos tekstas į Konstitucijos neįdėtas.

„Kaip yra šventas V.Kudirkos tekstas, taip turi būti šventas ir abėcėlės raidžių skaičius. Jei kas nors pasiūlytų keisti V.Kudirkos tekstą, tai būtų konstitucinis keitimas, bet raidės įteisintos net nekeičiant Konstitucijos", - reziumavo A.Endriukaitis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
99
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUSMĖ: Į mokyklą Kėdainiuose su kirviu lapkritį atėjusiam vyrui teismas antradienį skyrė subendrintą beveik pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
  • PAMINKLAS: Antakalnio kapinėse Vilniuje antradienį pradedamas ardyti paminklas sovietų kariams - jį sudaro penkios stelos, bus nukeliamas stengiantis paminklui nepakenkti, o užbaigti darbus planuojama per keletą savaičių.
  • VAISTAI: Pacientams vaistinėse pasigendant kai kurių vaistų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog daugiau nei pusė trūkstamų viešai įvardijamų medikamentų yra sandėliuose.
  • NAFTA: Pirmadienį įsigaliojus Europos Sąjungos prieš pusmetį paskelbtoms sankcijoms rusiškos naftos ir jos produktų importui, „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad Rusija šiemet jau išnaudojo apie 60 proc. metinės tranzito per Lietuvą į Kaliningradą ir atgal kvotos.
  • TURTAS: Vilniuje viešinti JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Ellen Germain pasveikino Lietuvos Vyriausybės projektą kompensuoti žydams už prarastą privatų turtą, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
  • AUTOBUSAI: Susisiekimo ministerija Klaipėdos savivaldybei papildomai skyrė 4,08 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų šešiems elektriniams autobusams įsigyti.
  • ŽALA: Rusijoje dirbusi ukrainiečių kilmės popdainininkė Svitlana Loboda teigia patyrusi didelę reputacinę žalą dėl to, kad Lietuva svarstė ją įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą - ji taip pat žada bylinėtis su koncertų sale „Compensa“ dėl atsisakymo suteikti jai sceną.
  • EGLUTĖS: Valstybinių miškų urėdija pradėjo prekybą kalėdiniais medeliais: paprastoji eglutė iš miško kainuoja nuo 3 iki 40 eurų, užauginta plantacijoje – 6–45 eurų, o vazonuose – 6–50 eurų; kaip ir kasmet, brangesnės yra medelyne užaugintos pušys (juodoji ar kalninė) – 9–88 eurų, baltoji, dygioji, sidabrinė eglė ar kėnis – 13–120 eurų.
  • BASEINAS: Konkurencijos tarybai rekomendavus Palangos valdžiai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, jog to neketina vykdyti.
  • KRIZĖ: Seime kelią skinasi Trišalės tarybos iniciatyva nustatyti atlygį ir kitas sąlygas pareigūnams ir tarnautojams, kurie būtų pasitelkiami valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikti 2022 m. Laisvės premiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 0 C

-2 +1 C

 

-2 +1 C

-1 +2 C

0 +3 C

 

-3 0 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-7 m/s