2 nuotr.Devyni iš dešimties gyventojų nepalaiko tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius sudarant civilinę sąjungą, rodo naujausia Respublika.lt apklausa.
Akivaizdu, kad šiuo metu Seimo kuluaruose klaidžiojanti Laisvės partijos palaikoma iniciatyva, visuomenėje didelio palaikymo neturi. Lapkričio 13- 21 vykusios apklausos duomenimis, net 94,36 proc. iš 7320 respondentų nepritarė tokioms įstatymo pataisoms. Vienos lyties porų Civilinei sąjungai pritaria 3,69 proc. apklaustųjų. Nuomonės šiuo klausimu neturi 1,95 proc. dalyvių.
Sociologai: neigiamą reakciją iššaukia reaktacijos efektas
Tokius apklausos rezultatus žinomas šalyje sociologas, habilituotas mokslų daktaras Gediminas Merkys grindžia per prievartą iššauktu žmonių pasipriešinimu, kurį sukėlė agresyvi LGBT bendruomenės veikla.
„Nemanau, kad Lietuvos žmonės yra kupini neapykantos ir iš principo niekas "nesigultų ant bėgių" dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Tačiau problema yra ta, kad, kaip tik bet kokia forma įstatyminėje bazėje atsiras žodis "partnerystė", mes tuojau pat iš Europos žmogaus teisių teismo sulauksime sprendimo, jog toks įstatymas yra diskriminacinis. Tada Lietuva bus priversta tą įstatymą keisti taip, kad jis būtų absoliučiai prilygintas tradicinės santuokos teisiniam traktavimui. O tada jau turėsime kalbėti tiek apie įvaikinimą, tiek apie visiškai kitą statusą apskritai.
Antras labai svarbus dalykas yra tai, kad tokią neigiamą reakciją iššaukia sociologijoje vadinamas reaktacijos efektas. Jis pasireiškia, kadangi žmonės mato agresyvią LGBT bendruomenės ir atitinkamo gyvenimo būdo propaguotojų veiklą. Pavyzdžiui - „kas ne su mumis, tas prieš mus". Dabar girdime retoriką, kad tie žmonės kurie nedžiūgauja dėl seksualinių perversijų, dėl viešo jų brukimo ir socialinio estetizavimo jau ne tik vadinami „neišmanėliais" ar „kaimiečiais", o netgi nelojaliais Lietuvos valstybei. Tai yra visiškas absurdas.
Kitas agresyvaus nuomonės piršimo pavyzdys yra aktyvi LGBT veikla mokyklose. Ne vienoje pasaulio valstybėje stebime procesus, kada vaikų klausiama „o kaip tu manai, ar tu berniukas, ar mergaitė?", „o kodėl taip manai?", „o gal tau patiks būti mergaite, pabandyk užsidėti sijoną" ir taip toliau. Panašių apraiškų matome ir Lietuvoje, o tai ir iššaukia didžiulį žmonių pasipriešinimą, kuris atsispindi sociologinėse apklausose, kada kalbame apie partnerystės įstatymą.
Įvairios sociologinės apklausos šiuo požiūriu duoda skirtingus rezultatus. Viskas priklauso nuo imties kokybės, atranka privalo būti tikimybinė, bet šito dažniausia nėra. Nemažai priklauso nuo to, kaip suformuluoti sociologiniai klausimai. Neretai čia bandoma gudrauti, pakreipti būsimus atsakymus norima linkme. Kuomet medijos apklausinėja būtent savo skaitytojus ir vartotojus, jos daro teisingą marketingo veiksmą, išsiaiškina savo klientų lūkesčius ir nuotaikas. Deja, tokiu atveju nėra atsitiktinės atrankos, vadinasi, apklausos rezultatai gali atsidurti tolokai nuo mokslinės sociologijos standartų.
Kaip sociologas galiu patvirtinti, jog Lietuvių tauta lyčių ir šeimos požiūriu laikosi ganėtinai tradicinių, konservatyvių pažiūrų. Tūkstantį metų vyro ir moters santykius, šeimos moralę reguliavo religija, papročiai. Genderizmo intervencija į šią subtilią sritį yra ne kas kita, kaip kėsinimasis į sąžinės laivę. Tarsi grįžtame į sovietmetį. Veiksmas iššaukia atoveiksmį. Gyventojų nuošimtis, pasisakančių prieš socialinius eksperimentus su lytimi ir šeima, dėl to tik auga, o visuomenė susipriešina. Sąžiningų, nepriklausimų tyrimų stokojama. Nenustebčiau, jei prieš genderizmo nuostatas, prieš brukamą partnerystės įstatymą ir jo teisinę klastą Lietuvoje pasisakytų daugiau nei 70 proc. gyventojų. Reiktų referendumo, bet jo mūsų valdžia nedarys. Socialinių eksperimentų idėja, panašu, būtų tautos atmesta",- teigia socialinių mokslų habilituotas daktaras Gediminas Merkys.
