125-ąsias įkūrimo metines minintys socialdemokratai pareiškė sieksiantys, kad Lietuva kuo greičiau pereitų prie 35 valandų darbo savaitės, o atskirų sektorių darbuotojai galėtų dirbti ne 5 darbo dienas per savaitę, o 4. Keturių darbo dienų savaitė ne nauja tema. Praėjusiais metais tokią idėją iškėlė Lietuvos profsąjungų konfederacija.
Svarstymai be atsakymų
Lietuviai dabar darbuojasi 40 valandų per savaitę. Darbui mažiausiai laiko skiria olandai, danai, norvegai. Jų darbo savaitė šiek tiek viršija 30 valandų. Europos Sąjungos vidurkis - 36 darbo valandos per savaitę.
Pasaulis jau yra išbandęs įvairių darbo trukmės modelių. 2008 metais maždaug 17 tūkst. JAV, Jutos valstijos, tarnautojų nutarė keturias dienas iš eilės dirbti po dešimt valandų, kad gautų papildomą laisvadienį ir sutaupytų valstybės išlaidas. Po trejų metų eksperimentas baigėsi nesėkme. Kol valstybės tarnautojai džiaugėsi papildoma laisva diena, kiti piliečiai skundėsi sutrikusiu paslaugų tiekimu. Be to, ekspertai pateikė išvadas, kuriose trūko įrodymų, kad papildomas laisvadienis padidino darbuotojų produktyvumą.
Visgi kai kurie pasaulio socialinės politikos ekspertai mano, kad mažesnis darbo krūvis privalumų turi. Trumpesnė darbo savaitė sumažintų stresą, pristabdytų gyvenimo tempą, pasitarnautų ekologijai. Vis dėlto daugiau mokslininkų vietoj darbo laiko trumpinimo linkę siūlyti laisvą darbo grafiką, didesnę laisvę darbuotojui rinktis darbo vietą bei darbų atlikimo laiką.
Lietuvoje kelių įmonių darbuotojai jau dirba keturių darbo dienų savaitę. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis dar praėjusiais metais sutiko, kad mintis dėl trumpesnės darbo savaitės galėtų būti diskutuotina. Politiko manymu, trumpiau dirbti galėtų tos darbuotojų grupės, kurios patiria didelį psichologinį spaudimą: medikai, socialiniai darbuotojai. Bet neatsakė, kas juos besiilsinčius pakeistų. Kitas klausimas, ar specialistai patys sutiktų dirbti mažiau ir gauti mažesnį atlygį. Tuo metu dabartinės Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad diskusija apie keturių dienų darbo savaitę ganėtinai ankstyva ir dar tęsis ne vieną dešimtmetį.
Kad svarstymai dėl darbo laiko ir metodų įmanomi, parodė pandemija, kai darbas persikėlė į namus. Nuotolinis darbas atskleidė, kad galima dirbti laisvesniu grafiku ir darbą atlikti taip pat. Bet yra ir kita medalio pusė. Nuotolio režimu dirbę skundėsi, kad darbo laikas ne sutrumpėjo, o pailgėjo.
Kol vieni lietuviai dėlioja trumpesnės darbo savaitės privalumus, kiti nė nesvarstę tai vertina skeptiškai. Mano, kad tai pasitarnautų nebent biudžetininkams. Privačiame versle niekas minučių neskaičiuoja, dirba, kiek reikia. O kam atlyginimas mokamas ne už darbe prabūtą laiką, o už rezultatą, trumpesnio laiko grafikas apskritai esąs neįmanomas.
Profsąjungos: pokyčiai neišvengiami
„Mokslininkai jau seniai yra ištyrę, kad pailsėjęs darbuotojas sugeba atlikti žymiai daugiau užduočių ir jas atlieka kokybiškiau. Darbo ir poilsio režimo derinimo esmė būtent ir yra kokybiškas ir pakankamas poilsis", - aiškina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga RUGINIENĖ.
Vis dėlto reikia laiko, kol darbdaviai pamatys šios idėjos efektą, sutiko ji. Bet tendencijos džiugina. Vos per metus atsirado daugiau iniciatyvų, pokalbių. Žmonės supranta, kad tai neišvengiama ateitis. Anot I.Ruginienės, visuomenė sensta, o pakeičiančio jaunimo yra per mažai, todėl reikia tausoti kiekvieno darbingo amžiaus žmogaus sveikatą, derinant jų darbo ir poilsio režimą. Gaila, bet pas mus darbuotojai neretai yra nuvaromi kaip arkliai.
Anot profsąjungų atstovės, ateityje trumpesnė darbo diena taps norma. Anksčiau darbdaviai sakė, kad 8 valandų darbo diena - neįmanoma, nes sužlugs ekonomika. Niekas nežlugo. Todėl ateityje 6 valandų darbo diena taps norma. Absoliučiai visi sektoriai gali dirbti tokiu režimu. Yra tik darbo organizavimo klausimas.
„Sakoma, kad trūksta darbuotojų, bet nieko nedaroma, kad darbuotojų atsirastų. Mokėkit normalius atlyginimus, sudarykit sąlygas, ir darbuotojų bus. Bet mūsų darbdaviai nori, kad žmogus dirbtų kuo pigiau, našiau ir kuo ilgiau. Taip neišeis. Pagrindinė mūsų pasiūlymo sąlyga - dirbi mažiau valandų, bet gauni tą patį atlyginimą. Mes nekalbame, kad dirbi mažiau ir gauni mažiau. Mes kalbame, kad per trumpesnį laiką žmogus uždirbtų tą patį ar net daugiau ir turėtų daugiau laiko poilsiui. Nenormalu, kai mažose siuvyklose žmonės dirba 14-16 valandų, net neturėdami savaitgalių, ir gauna minimalų atlyginimą. Iš to pelnosi darbdaviai.
Taip, darbuotojų gali kai kur trūkti, bet tam yra viršvalandžiai. Jei žmogus dirba 8-10 valandų, tai laikas po 6 darbo valandų turi būti apmokamas pagal kitą tarifą", - teigia I.Ruginienė.
Yra nemažai verslų, kuriems terūpi pasiimti pinigus čia dabar. Jiems nesvarbu, kas bus su darbuotoju ateityje, ar jis praras sveikatą. Jie žmones gąsdina: nenorite, kaip yra, atsivešime darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Nėra neįmanoma
Anot VU Ekonomikos fakulteto profesoriaus Romo LAZUTKOS, britų ekonomikos klasikas Džonas Keinsas (John Keynes) prognozavo, kad ateityje žmonėms reikės dirbti labai nedaug laiko, nes ateis naujos technologijos, naujos mašinos, darbo tempas didės. Taip ir atsitiko. Dabar vienas darbuotojas sukuria daug daugiau, bet brito teiginys neišsipildė visiškai. Neišsipildė, nes žmonių poreikiai pradėjo labai augti.
„Dar prieš 30-40 metų kelionė lėktuvu buvo daugiau elito privilegija, o dabar jau net per pandemiją dažnas spėjo kažkur nuskristi paatostogauti. Automobiliai dar visai neseniai buvo prabangos prekė, o dabar kiekvienoje šeimoje - jų ne po vieną. Didėja galimybės pagaminti daugiau, bet didėja ir žmonių poreikiai. Žmonės nori daugiau ir daugiau ir tai stabdo darbo dienos, darbo savaitės trumpėjimą.
Profsąjungos kelia klausimą, kad darbdavys ir darbuotojas pasiskirstytų sukurtą produktą tolygiau. Jei per trumpesnį darbo laiką bus sukurta mažiau, o atlyginimas liks toks pat, vadinasi, darbdaviui liks mažiau sukurtos vertės", - pastebi ekonomikos profesorius.
Anot mokslininko, kai kurie darbdaviai yra pabandę, kad ir per keturias darbo dienas galima sukurti tiek pat, kiek per penkias. Žinodamas, kad padaręs darbą per keturias dienas, penktą bus laisvas, žmogus gal ir mažiau pertraukėlių darytų.
Bet vienos profesijos atstovams tas gal ir pavyktų, kitos - ne. Kasininkei paspartinti darbą ir vietoj penkių dienų jį atlikti per keturias, nepavyks niekaip.
Žvelgti plačiau
Anot ekonomikos profesoriaus R.Lazutkos, kalbėti reikėtų ne tik apie trumpesnį darbo laiką, o ir apie tai, kaip darbuotojai išnaudos laisvą laiką. „Mes per daug vartojame. Daug vartojame, daug teršiame: pvz., skraidymas lėktuvais po kelis kartus per metus atostogauti. Labiau prakutę per ilguosius savaitgalius skrenda į Paryžių. Ar būtina? Pandemija parodė, kad ir aplinkui yra kur išeiti, išvažiuoti. Nebūtina nuolat bėgti į kavines, namuose galima maisto pasigaminti, pabūti su šeima.
Įprasta buvo, kad savaitgaliais visi barai ūžia. Dabar to nėra, o žmonės net geriau gyvena. Dažniau pasiima knygą paskaityti. Kada žmogus randa daugiau vertybių, jam nebebūtina uždirbti tiek daug pinigų. O gyvenimas tampa sveikesnis ir prasmingesnis", - pastebi mokslininkas.